Šv. Jonų bažnyčia – simbolinė vieta atsisveikinimui
Ketvirtadienį Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, įvyko Kazimiros Danutės Prunskienės atsisveikinimo ceremonija. Pasirinkta vieta nėra atsitiktinė: netoli bažnyčios yra pirmieji jos šeimos namai, o šalia – Vilniaus universitetas, kuriame K. Prunskienė ne tik studijavo, bet ir vėliau dėstė. Ši vieta simbolizuoja jos gyvenimo ir karjeros pradžią, formavusią ją kaip asmenybę ir valstybės veikėją.
Artimųjų ir bendražygių prisiminimai apie Kazimirą Prunskienę
Velionės brolis Rimantas Stankevičius pabrėžė glaudų ryšį su seserimi, dalyvavimą jos gyvenime tiek asmeniškai, tiek profesinėje veikloje. Jis prisiminė ir jos pergales, ir išgyventą skausmą, dažnai būdamas tarsi emocinis jos dubleris. Rimantas dėkojo visiems, kurie pagerbė Kazimierą, ir išreiškė viltį, kad jos atminties įamžinimui skirtos pažados bus įgyvendintos. Europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis ir kiti kolegos taip pat negailėjo pagyrų – pabrėžė jos šilumą, grožį ir nuostabų charakterį.
Laidotuvių ceremonijos eiga ir valstybės pagerbimas
Laidotuvių ceremonijos metu prie urnos stovėjo Garbės sargyba, vyko religinės apeigos, o po to gedulinga procesija pajudėjo į Antakalnio kapines. Signatarų kalnelyje K. D. Prunskienė buvo pagerbta tylos minute, nuskambėjo trys salvių šūviai ir Lietuvos himnas. Valstybės vėliava, simbolizuojanti pagarbą ir dėkingumą, iš premjero Mindaugo Sinkevičiaus rankų buvo perduota velionės dukrai Rasai Vaitkienei. Tokiu būdu valstybė išreiškė pagarbą ir pripažinimą jos indėliui į Lietuvos istoriją.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus žodžiai apie lyderystę ir valstybės kūrimą
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Kazimira Prunskienė buvo pirmoji moteris Lietuvos premjerė ir viena iš Sąjūdžio kūrėjų bei Nepriklausomybės Akto signatarė.
Jos vadovaujamas Ministrų kabinetas buvo santarvės kabinetas, kuris, nepaisant neapibrėžtumo ir grėsmių iš Sovietų Sąjungos, padėjo pamatus Lietuvos valstybei. Premjeras atkreipė dėmesį į jos diplomatinius pasiekimus ir sugebėjimą telkti žmones bendram tikslui. Ši lyderystė ir demokratinė politinė kultūra, grindžiama atvirumu, pasitikėjimu ir pagarba žmogui, yra svarbios pamokos, kurios bus tęsiamos ir ateityje.
Seimo pirmininko Juozo Oleko prisiminimai apie bendrą tarnystę
Seimo pirmininkas Juozas Olekas, dirbęs kartu su K. D. Prunskiene pirmojoje atkurtos Lietuvos Vyriausybėje, prisiminė laikotarpį, kai Lietuva žengė į laisvę ir reikėjo ne tik tikėjimo, bet ir didelės drąsos bei išminties. Jis pabrėžė, kad Kazimira buvo viena ryškiausių lyderių, kuri tvirtai ir atsakingai vadovavo jaunai valstybei, priimdama sudėtingus sprendimus be jokios iš anksto paruoštos instrukcijos. Jos tikėjimas ir nuoseklus darbas padėjo Lietuvos valstybę nukreipti tinkama kryptimi ir įkvepia ateities kartas.
Velionės paskutiniai gyvenimo mėnesiai ir mirties aplinkybės
Kazimira Prunskienė mirė praėjusį ketvirtadienį, eidama 84-uosius metus. Ji aktyviai dalyvavo politikoje nuo 1988 metų, tačiau 2012-aisiais patyrė insultą, po kurio daugiau nebedalyvavo visuomeniniame gyvenime. Paskutinį mėnesį praleido ligoninėse, kur jos būklė buvo silpna. Jos brolis prisiminė jaudinantį momentą, kai atvežė žemuogių – simbolinį pagarbos ženklą, kurį velionė priėmė. Mirties priežastis buvo ilgamečiai poinsultiniai procesai, o pati mirtis įvyko gana ramiai ir netikėtai, be išankstinių medicininių įspėjimų.
Šeimos ir visuomenės dėkingumas už Kazimiros Prunskienės indėlį
Rimantas Stankevičius išreiškė nuoširdžią padėką visiems, kurie palaikė šeimą šiuo sunkiu metu. Jis atkreipė dėmesį, kad artimųjų ir visuomenės šiluma padėjo sumažinti netekties skausmą. Kazimira Prunskienė paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje kaip principinga, drąsi ir išmintinga valstybės moteris, kurios darbai ir vertybės bus prisimenami ir gerbiami ateityje.
