Kraują skystinančius vaistus gaubia pavojingi mitai: vaistininkė įspėjo, ko negalima daryti savarankiškai
Vadinamieji kraują skystinantys vaistai padeda žmonėms, kuriems kyla didesnė kraujo krešulių susidarymo grėsmė. Vis dėlto dalis visuomenės jais nepasitiki ir baiminasi galimo kraujavimo. Apie šių preparatų paskirtį, poveikį bei dažniausius mitus naujienų portalui tv3.lt paaiškino „BENU“ vaistinių tinklo vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Kada skiriami šie vaistai?
Pasak specialistės, tokie vaistai itin reikšmingi pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi trombozės, insulto arba plaučių embolijos rizika. Jų gali prireikti esant prieširdžių virpėjimui, giliųjų venų trombozei, taip pat po kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų operacijų.
D. Saltanavičienė pabrėžė, kad šie preparatai kraujo tiesiogiai neskystina. Jie slopina jo krešėjimą arba neleidžia sulipti trombocitams. Pagal veikimo būdą vaistai skirstomi į antikoaguliantus ir antitrombocitinius preparatus.
Antikoaguliantai gali būti skiriami po tam tikrų operacijų, kai dėl sumažėjusio žmogaus judrumo išauga trombozės pavojus. Antitrombocitiniai vaistai dažnai vartojami po vainikinių arterijų stentavimo arba sergant kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Konkretų preparatą gydytojas parenka įvertinęs paciento sveikatos būklę, kitus jo vartojamus vaistus ir galimą kraujavimo pavojų. Gydytojas taip pat nustato vartojimo būdą, dozę bei gydymo trukmę, atsižvelgdamas į individualią krešulių susidarymo ir kraujavimo riziką.
Vien amžius ar aukštas kraujospūdis – ne priežastis pradėti vartoti
Vaistininkė atkreipė dėmesį, kad kraują skystinantys vaistai nėra skiriami vien dėl vyresnio amžiaus, padidėjusio kraujospūdžio ar noro „pagerinti“ kraujotaką.
Jeigu gydytojas nėra nustatęs aiškios medicininės priežasties, šių preparatų negalima pradėti vartoti savarankiškai ar profilaktiškai, tikintis apsisaugoti nuo infarkto arba insulto. Tokie vaistai gali sukelti kraujavimą.
Kaip pavyzdį D. Saltanavičienė pateikė aspiriną. Jis pirminei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai tinka ne kiekvienam, nes sprendimas priklauso nuo individualios šių ligų ir kraujavimo rizikos. Todėl pradėti ar nutraukti gydymą, taip pat keisti dozę galima tik pasitarus su gydytoju.
Sportas ir kelionės dažniausiai nėra draudžiami
Vienas labiausiai paplitusių mitų, anot vaistininkės, yra įsitikinimas, kad šie vaistai tiesiogine prasme suskystina kraują. Iš tikrųjų jie veikia skirtingas krešėjimo grandis ir sumažina krešulių susidarymo tikimybę.
Klaidinga ir nuomonė, kad vartojant antikoaguliantus ar antitrombocitinius preparatus negalima sportuoti, keliauti arba užsiimti įprasta kasdiene veikla. Dažniausiai to atsisakyti nereikia, tačiau būtina įvertinti konkretaus žmogaus kraujavimo riziką.
Specialistė taip pat perspėjo nenutraukti gydymo vien todėl, kad savijauta pagerėjo. Šių vaistų poveikis neretai yra prevencinis, todėl savavališkai jų atsisakius gali išaugti krešulių susidarymo pavojus.
Be to, nėra tiesa, kad visi kraują skystinantys preparatai yra vienodi. Jie skiriasi veikimo mechanizmais, vartojimo taisyklėmis ir sąveika su kitais vaistais.
