Olgai – 58-eri. Jos dukrai Madarai – 34-eri. Ji išsilavinusi, kalba keliomis kalbomis, dirba atsakingose pareigose ir atrodo tarsi ką tik iš Holivudo ekranų. Tačiau… vis dar netekėjusi. Ir, jei atvirai, net neieško. Pasimatymams nėra laiko. Po darbo ji nori tik vieno – ramybės.
„Aš pavargusi“, – sako Madara. Ir tai ne vienos moters nuotaika – tai vis dažniau girdima realybė.
„Bet iš ko tu pavargusi, brangioji?“ – klausia mama
Olga – tipinė sovietmečio moteris. Tvirtai įsitikinusi, kad tikra moteris sugeba viską: dirbti, auginti vaikus, rūpintis vyru, padėti tėvams, kepti pyragus ir dar vakarais siūti. Ji taip gyveno – be išimčių. Madaros nuovargis jai nesuprantamas.
Ir čia prasideda susidūrimas tarp dviejų epochų. Olga įsitikinusi: jei neturi nei šeimos, nei vaikų – karjera neturi prasmės. Madara – priešingai. Jai svarbiausia savirealizacija, laikas sau, stabilumas. Tik… kažkodėl ta ramybė neteikia jėgų. Tik nuovargį.
„Sovietmečiu žmonės viską spėdavo – dabar visi pavargę. Kodėl?“
Sovietmečiu darbas buvo aiškiai padalintas, gyvenimo ritmas – labiau nuspėjamas. Bendruomeniškumas, pagalba vieni kitiems, kolektyvinis tikslas „kurti šviesų rytojų“ teikė prasmės pojūtį. Šiandien – viskas kitaip. Vienas žmogus atlieka trijų pareigas. Nuolatinis informacijos triukšmas, ekonominis nestabilumas, nuolatinis lūkesčių spaudimas iš aplinkos – visa tai sekina, nors fiziškai mes galbūt darome mažiau.
Maisto kainos „šauna į priekį”, būsto išlaikymas brangsta, o „padori karjera“ reikalauja viso jūsų laiko. Kur dar likti energijos šeimai? Ar net… pasimatymui?
Kartais pavargstama ne nuo darbų, o nuo žmonių
Madara pastebėjo vieną įdomų dalyką. Kai mama išvažiavo mėnesiui – nuovargio kaip nebūta. Ji vėl ėmė suktis – tvarkėsi, gamino, kvietė svečius, šypsojosi, net šoko. Energijos netrūko. Tačiau vos grįžo mama – kartu grįžo ir įtampa.
Gal nuovargį lemia ne pareigos, o psichologinis spaudimas, lūkesčiai, vertinimai ir pasyvios manipuliacijos? „Tu vis pavargusi, todėl nesusitvarkysi su šeima“, – tai frazė, kuri nuskamba ne kartą. Ir kiekvieną kartą ji atima dar po lašelį jėgų.
Iš ko pavargsta šiuolaikinė moteris?
- Iš nuolatinio „būk geresnė“ spaudimo
- Iš bandymo suspėti viską be realios pagalbos
- Iš kaltės jausmo, kai renkasi save, o ne kitus
- Iš tylios kovos tarp savo ir kitų norų
- Iš to, kad net poilsis turi būti „produktyvus“
Tai klausimas, kurį šiandien sau turėtų užduoti kiekviena moteris. Ir kiekvienas žmogus, kuris mano, kad „dabar žmonės tingi“. Gal pavargome ne fiziškai. Gal tiesiog pavargome būti tobuli.
