Ar jūs pastebėjote, kokia didelė praraja pastaruoju metu skiria vargšus nuo turtingųjų? Ir ji didėja su kiekviena diena… Turtingi džiaugiasi gyvenimu, reklamuoja jį įvairiais būdais, transliuoja gyvai naudojant visas informacines priemonės, pradedant spauda, baigiant socialiniais tinklais lyg tyčia erzindami tuos, kuriems nesiseka.
O gal ir neerzina. Gal tiesiog nori parodyti ribą, kuriuos reikia siekti. Tačiau mes visi gerai suprantame, kad tos ribos nepasieks daugiau nei pusė sąžiningai dirbančiųjų. Nepasieks ne todėl, kad nemoka dirbti. Todėl, kad tie, kurie jau mėgaujasi gražiu gyvenimu, niekada neleis jiems to padaryti…
Ir vargšams lieka tik viena išeitis – sukandus dantis tyliai stebėti kitų prabangų gyvenimą, savo pykti, pavydą ir apmaudą dėl nenusisekusio saviškio išliejant virtualiai, komentaruose.
Bet ponai turi nepamiršti, kad tas pyktis vieną dieną gali nesutilpti tik į virtualią erdvę…
Neseniai perskaičiau prieš kelerius metus vykusio vieno teismo bylos nutarimą. Ir likau pakraupusi nuo to, ką perskaičiau. Teisme buvo nagrinėjama kasininku viename iš didžiųjų prekybos tinklų dirbusio jaunuolio byla.
Jaunuolis prekybos centrui padarė nuostolį, siekiantį 3,83 euro. Jis darbo metu kelis kartus atsigėrė energinio gėrimo nuskenavęs buteliukus, bet neįnešęs pinigų į kasą. Teismas buvo griežtas, bet tuo pačiu metu ir gailestingas nusikaltėliui.
Kadangi jaunuolis prisipažino padaręs nusižengimą, jam skirta švelnesnė bauda – 86 eurai… Ar jūs įsivaizduojate, kokie yra absurdo mastai? Žmogus, ardamas kaip vergas ponui už centus po dvylika valandų per parą, neištvėręs krūvio, atsigeria energinio gėrimo, kad nepritrūktų jėgų ištempti iki pamainos galo, ir gauna šimtą kartų didesnę baudą už padarytą žalą!
Absurdas ir tame, kad teismas apskritai nagrinėjo tokią niekinę bylą! Sėdi rimtos dėdės ir tetos, už mokesčių mokėtojų pinigus sprendžia, kaip nubausti vaikį pavogusi 3 eurus? Argi tai ne vagystė iš mūsų visų?
Gerbiami ponai, jus turite suprasti vieną dalyką. Žmogus, kurį gerbia, paiso jo nuomonės, atsižvelgia į jo teises, niekada nevogs iš savo darbdavio. Bet jei jį laikys už gyvulį, žemins ir niekins darbo metu, nemos geros algos, už kurią žmogus gali oriai pragyventi, tai aišku, kad jis vogs. Vogs vien todėl, kad išlygintų tą neteisybę, kurią jis mato kiekvieną dieną ir gyvenime, ir televizijos ekrane.
