Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.
Geopolitiniai postūmiai
Vokiečių brigados inauguracijos dieną nuskambėjo giliai prasmingi Friedricho Merzo žodžiai: „Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus gynyba yra ir Berlyno gynyba. Mūsų bendra taika neturi geografinių ribų – ji baigiasi ten, kur nustojame ją ginti“. Šie žodžiai reiškia ne tik įsipareigojimą ginti Lietuvą, bet ir atsakomybę dėl to, ko mes jau neapgynėme, nes „nustojome ginti geografines ribas“.
Tarp šių eilučių galima įžvelgti visų Vakarų šalių, jų vadovų, taip pat piliečių atsakomybę, kai teroristinei Rusijai, Jelcino ar Putino lėlių vaidmenyje, buvo leista žudyti čečėnus, kartvelus, sirus, ukrainiečius, vykdyti terorą Afrikos šalyse, patiems tęsiant kolaboravimą su kriminaliniais Rusijos režimais. Priminsime, jog po šešių dienų 2008 m. karo Sakartvele, taip pat ir mūsų politikai toliau „mezgė“ santykius su Kremliaus chunta, nes tai buvo naudinga. Naudinga, kol tarptautiniai teroristai nepradėjo grasinti nužudyti ir mus pačius. Tačiau anuomet atrodė, kad Sakartvelas toli, Sirija toli, Čečėnija iš viso kažkur Rusijos viduryje, tad jei rusų skerdikai ten ugnimi degina gyvus senelius, motinas ir vaikus… na, tai nėra gerai, tačiau tai mūsų neliečia.
Neliečia?
Nelietė, kol kraujo prisisrėbęs monstras nepajudėjo vakarų kryptimi. Dabar baisu jau ir mums, tačiau mažiau baisu Briuselyje ir, galbūt, visai nebaisu Romos ar Porto gyventojams. Globaliame pasaulyje toleruojamas karas, o masinės žudynės plinta kaip virusas. Ligą būtina stabdyti pradinėje stadijoje, nes operacija vėžiui išplitus gali būti itin skausminga ir sudėtinga. Būtent tai Vilniuje akcentavo Vokietijos kancleris F. Merzas. Taika, kaip ir agresija, neturi ribų. Jei mes daugybę kartų leidome agresoriui žudyti tūkstančius žmonių, šluoti nuo žemės paviršiaus milijoninius miestus (Alepo), nieko nuostabaus, kad kruvinas nusikaltėlio batas atsisuko ir į mūsų žemių pusę.
Suvokimas, jog Rusiją būtina stabdyti visur, nedelsiant, yra itin svarbus, ir nepaprastai gerai, kad sprendimų priėmėjai tai pagaliau suprato. Gaila tik, kad ką suvokia mūsų sąjungininkai Vokietijoje, panašu, nelabai supranta JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vieną dieną Trumpas pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos prasidės rytoj, o kai jos neprasidėjo, ėmė gąsdinti, kad tuoj pat pasitrauks iš derybų, nes tai esą ne jo karas. Drįstame pabrėžti, kad šis Rusijos karas prieš Ukrainą yra būtent Trumpo, tiksliau JAV karas, nes pagrindinis Rusijos reikalavimas, dar prieš pilno masto invaziją, buvo Amerikos kariuomenės patraukimas iš visos Europos.
Po Maskvos ir Vašingtono šeimininkų pokalbio, vykusio tarsi tarp senų gerų bičiulių, (kurį Putino patarėjas Jurijus Ušakovas apibūdino taip: „Nei vienas prezidentų nenorėjo padėti ragelio“) buvo pranešta, jog JAV sankcijų Rusijai neskelbs. Amerikiečių prezidentas gi savo ruožtu apsidžiaugė: „Ką tik baigėsi dvi valandas trukęs mano pokalbis su Putinu. Manau, kad jis praėjo labai gerai. Rusija ir Ukraina nedelsdamos pradės derybas dėl paliaubų ir, dar svarbiau, dėl karo nutraukimo“.
Tos derybos „nedelsiant“ virto dar didesniais Ukrainos miestų bombardavimais.
Vokiečių kariai Lietuvoje Kremliaus maloniai nenuteikia. | ELTA
Beje, po tokio „sėkmingo“ pokalbio, Rusijai rengiant oro atakas vieną po kitos ir kertant Ukrainos miestams, Donaldas Trumpas ėmėsi eskaluoti prekybos karą su ES, tarsi Europos remiama Ukraina būtų užpuolusi Rusiją. „Financial Times“ skelbia, kad Trumpas pagrasino įvesti 50 proc. muitus visam importui iš ES bloko, kas smarkiai padidino ekonominę ir diplomatinę riziką. Šis grasinimas, kuris greičiausiai naudojamas kaip spaudimo priemonė, gali pakenkti pastaruoju metu atsigaunančioms pasaulinėms akcijų kainoms. Tokia politika taip pat gali dar labiau pakenkti įtemptiems transatlantiniams santykiams.
JAV viceprezidentas Vance’as „netikėtai praregėjo“ ir paskelbė, kad Putinas nebežino, kaip užbaigti karą. „Derybos dėl karo Ukrainoje nutraukimo atsidūrė aklavietėje“, – sakė J. D. Vance’as. Jis taip pat užsiminė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, atrodo, „nelabai žino, kaip išeiti iš karo“.
Panašu, jog kai kas Vašingtone vienu smegenų pusrutuliu jau suvokia, jog Putinas, net ir norėdamas, nebegali sustabdyti karo. Valstybė, kuri stovi ant karo ekonomikos bėgių, o gyventojai dirba trimis pamainomis, kad aprūpintų frontą geležimis, nebemato jokio kito tikslo – tik karą. Rusijos ekonomikos realizacija – tai tankai, raketos, bombos, skriejančios į Ukrainą. O Putinas – senas KGB augintinis, kaip ir visa jo šutvė, nebežino, kaip išeiti iš susidariusios situacijos. Jis kitokių planų neturi. Paliaubos, karo nutraukimas reikštų Putino sistemos krachą ir kartuves. Diktatorius tikriausiai vis dar sapnuoja ir apie planą maksimum – įtaką iki Berlyno ir susigrąžintas Sovietų Sąjungos ribas.
Ir štai tokiai teroristinei – nacistinei chuntai siūlomas ekonominis JAV bendradarbiavimas: „jūs kariaukite, o mes su jumis prekiausime“. Tai, jog JAV nesirengia konfrontacijai su Rusija, liudija Trumpo žodžiai, jo karo artimiausiuose Vašingtono planuose nėra.
O gaila. Būtent karo planas išgelbėtų ne tik tūkstančius ukrainiečių gyvybių, išsaugotų JAV prestižą, bet ir pačią Rusiją nuo subyrėjimo. Nedidelis karinis inkursas, triuškinantis smūgis į driskių karines bazes, kaip mat paskatintų perversmo Maskvoje galimybę, įvykdant caro rokiruotę, karo Putiną keičiant „taikos“ Putinu. Kiekvienas šuo šiandieninėje Rusijoje supranta, jog prieš JAV galybę loti nedera. Menkiausias karinis konfliktas, įsikišus JAV, reikštų Putino chuntos pabaigą ne per 24, o per 12 valandų.
Lūžio taškai
Nors mes ir kai kurie Lietuvos politikai Rusijos naikintuvų išpuolius Baltijos jūroje, saugant „šešėlinio laivyno“ gelžgalius, įvardijome kaip dėsningą eskalaciją Baltijos regione, regisi, daugeliui tai buvo netikėta naujiena. Užsienio spauda rusų naikintuvo viražą, kuomet driskių skraidyklė palydėjo tanklaivį iš Estijos vandenų, pavadino netikėtu žingsniu. Susirūpinta, jog „šešėliniame laivyne“, kurį sudaro šimtai laivų, oficialiai nepriklausančių Rusijai, yra daug senų, prastai prižiūrimų geldų, kurie kai kuriais atvejais kenkia aplinkai (!). Taip pat įtariama, jog tokie laivai galėjo prisidėti prie kabelių Baltijos jūros dugne sugadinimo.
Viešpatie, Tu aukščiausias su visais viešpačiukais… dėl tokio, sveiku protu nesuvokiamo vakariečių naivumo, mums norisi kuokštais rautis savo žilas kudlas. Juk ir eiliniam asilui aišku, jog „šešėlinis“ rusų laivynas, kuris jau treti metai plaukioja po Rusijos ar svetimų valstybių vėliavomis, yra oficiali milžiniškos Kremliaus karinės–kontrabandinės sistemos dalis. Šių tanklaivių dėka Kremlius ir toliau pildo biudžetą kruvinais naftos pinigais ir finansuoja karą. Kas čia dar neaišku? Visos tos geldos privalo būti sulaikytos, areštuotos, nuskandintos. Tai, jog Rusijos driskių generalinis štabas tiesiogiai, naikintuvais, saugo šį „šešėlinį“ laivyną, liudija pastarasis incidentas. O mes kalbame apie kažkokį tai jo poveikį aplinkai ir ekologines problemas.
Tokiais atvejais mes neturime ką komentuoti. Taip, mes suprantame, taip sakant, žinome kodėl, galima surasti šimtus priežasčių, kad praktiškai ir teisiškai tarptautiniuose vandenyse driskių kontrabandos geldų skandinimą sudėtinga įgyvendinti, nes dauguma laivų formaliai nepriklauso Rusijai ir plaukioja su trečiųjų šalių vėliavomis. Bet būtent griežtos reakcijos ir atsakomųjų karinių veiksmų nebuvimas yra tai, ko tikisi Rusija ir todėl mums atrodo esantis kaip nepaaiškinamas bukumas arba apsimestinis tylėjimas, pelnantis iš kontrabandinės Rusijos naftos.
Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros tiria, ar Rusija nėra susijusi su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio turto padegimais. „Financial Times“ teigimu, šią gegužę buvo padegti Starmerio namai Kentish Town mieste, premjerui priklausantis automobilis ir dar vienas pastatas. Policija įtaria du ukrainiečius ir Rumunijos pilietį, kurie galėjo būti užverbuoti užduočiai įvykdyti.
Na žinoma, kuo gi čia dėta Rusija? Gal ir vėl kažkas neatsargiai, neekologiškai parūkė prie britų premjero namų.
Mūšio linija
Antrą parą iš eilės nacistinė Rusija atakuoja Ukrainos miestus ir gyvenvietes. Kombinuotų raketų–dronų atakų pasekmės – didžiuliai sugriovimai, daug žuvusiųjų ir sužeistųjų. Daugiausia žalos padaryta Kijevo, Nikolajevo, Žytomyro ir Chmelnyckio srityse. Žytomyro srityje nuo priešo atakos žuvo 3, 8, 12 ir 17 metų vaikai, 12 žmonių buvo sužeisti.
Rusų atakų Ukrainoje padariniai. | Etaplius
Nors viešąją erdvę vėl užtvindė šiurpūs aukų ir sugriovimų vaizdai, o politikai kreipiasi į Donaldą Trumpą, ragindami atkreipti dėmesį į kruvinas rusų atakas – Vašingtone tyla ir ramybė. Trumpo pamėgtame Fox News kanale, skiltyje „konfliktai“, nerasite jokios informacijos apie aukas ir masinius sugriovimus. Skelbiama, jog Trumpas pakalbėjo su Putinu, šalys apsikeitė didžiuliu kiekiu belaisvių, todėl derėtų manyti, kad JAV prezidento politika pasiteisina, nes Ukrainos padangėje įsivyrauja taika. Kremliaus progebelsiški kanalai taip pat gerokai sumažino žinių srautą apie karą, jį vadindami krize.
Žodžiu, karo nėra. Yra kažkoks konfliktėlis, menki nesutarimai, kuriuos Rusija ir Ukraina sprendžia tarpusavyje. Kažkaip. Ir išspręs. Galbūt. Todėl nėra jokio reikalo į tai kreipti pernelyg daug dėmesio. Jei apie karą nerodo ir nerašo pagrindiniai informaciniai kanalai, vadinasi, jo ir nėra. Jei tai ne Trumpo karas, apie jį rašyti iš viso nereikia. Štai kokiame kvailystės burbule gyvena dalis šiandieninės Vakarų civilizacijos.
Tačiau ne viskas taip blogai. Tris paras iš eilės daugybėje Rusijos miestų, įskaitant Maskvą, kaukė sirenos, sproginėjo elektros pastotės, degė įmonės, gamyklos, karinės amunicijos sandėliai. Bepiločių lėktuvų smūgiai apribojo Rusijos oro uostų veiklą. Atakuotos Belgorodo, Oriolo, Briansko, Kursko, Riazanės, Lipecko, Voronežo, Smolensko, Rostovo, Kalugos, Tulos, Maskvos ir Vladimiro sričių teritorijos, taip pat Krymas. Bepiločių lėktuvų smūgiai apribojo Rusijos oro uostų veiklą, daugelyje miestų dingo elektra ir internetas. Persigandę gyventojai paknopstomis bėgo į slėptuves. Lygiai taip, kaip Antrojo pasaulinio karo metais.
Taigi, karas atėjo ir į Rusijos miestus, kas, be jokios abejonės, yra didysis Putino nuopelnas.
