Dvyniai Vladislavas ir Viačeslavas miglotai pamena tą dieną, tada jie buvo visai maži. Kartu su mama jie įsėdo į autobusą.
Greitai ji išlipo kažkokioje stotelėje pasakiusi, kad greitai grįš, jie tylėdami laukė savo mamos. Po to galvą ateina tik vienas prisiminimas – vaikų namai.
Kartą jiems nusišypsojo laimė – juos norėjo įsūnyti viena puiki pora. Berniukai buvo neapsakomai laimingi. Sutuoktiniai taip pat turėjo 3 vaikus: sūnus ir dukra buvo jau suaugę, o jaunesnysis sūnus buvo moksleivis.
Berniukai nieko nemokėjo daryti. Jie nebuvo lavinami, auklėjami ir nežinojo kaip elgtis. Tačiau šiuo metu jie mokosi puikiai, sportuoja ir svajoja tapti lakūnais.
