Karač ir dar keturi baltarusiai atsidūrė ministro akiratyje: jų veiklą prašys įvertinti teisėsaugos
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas imasi iniciatyvos ieškoti teisinių sprendimų dėl užsieniečių, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų negali būti grąžinti į kilmės šalis. Tarp tokių asmenų yra Vilniuje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį informavo, kad per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis Baltarusijos piliečius, kuriems dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui prieglobstis nebuvo suteiktas. Vis dėlto išsiųsti jų iš Lietuvos negalima.
Ministro teigimu, valstybei būtini veiksmingi teisiniai instrumentai, leidžiantys reaguoti, kai kompetentingos institucijos nustato grėsmę Lietuvos saugumui. Pasak M. Katelyno, reikia rasti būdų apsaugoti valstybę bei užkirsti kelią priešiškai veiklai, kartu nepažeidžiant Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
VRM aiškina, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai leidžia nesuteikti prieglobsčio nacionaliniam saugumui grėsmę keliantiems žmonėms. Tačiau jų išsiuntimą varžo tarptautinės teisės principas, pagal kurį asmens negalima grąžinti į valstybę, kur jam kiltų kankinimų, nežmoniško ar žeminančio elgesio pavojus.
Viena iš tokių užsieniečių yra O. Karač. Migracijos departamentas, įvertinęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, jai nesuteikė prieglobsčio, tačiau humanitariniais pagrindais išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Ministerija skelbia, kad M. Katelynas kreipsis į atsakingas teisėsaugos institucijas ir prašys įvertinti tiek O. Karač, tiek jos vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veiklą.
VSD vertinimu, ši organizacija sukuria palankias aplinkybes į Lietuvą atvykti ir čia legalizuotis žmonėms, bendradarbiaujantiems su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis.
Be to, bus analizuojama, kokias teisines priemones galima taikyti juridiniams asmenims, susijusiems su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis. VRM pabrėžia, kad įstatyme numatytais atvejais teismas gali priimti sprendimą ir dėl juridinio asmens likvidavimo.
Migracijos departamentui ketinama pavesti išsiaiškinti, ar Lietuvoje esantys ir nacionaliniam saugumui grėsmę keliantys užsieniečiai nėra kitų šalių piliečiai, neturi leidimų gyventi kitose valstybėse arba kitų teisinių galimybių išvykti į saugią trečiąją šalį.
Teisingumo ministerijos savo ruožtu bus prašoma nustatyti, ar dabar turimų teisinių priemonių užtenka riboti tokių užsieniečių bei su jais susijusių organizacijų veiklą.
Kai atsakingos institucijos pateiks savo išvadas, VRM spręs, kokių konkrečių veiksmų imtis nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmenų atžvilgiu ir ar reikia sisteminių teisinių pakeitimų.
