Jau kuris laikas Lietuvoje galioja tvarka, kai atleidžiami ilgamečiai darbuotojai gauna ne tik išeitinę išmoką iš darbdavio, bet ir ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Be kita ko, šios išmokos yra paveldimos, jeigu jų gavėjas spėja išmokos paprašyti prieš mirtį.
Darbo kodekso 57 str. numato, kad kai žmogus atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavys jam turi išmokėti 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Jeigu žmogus dirba trumpiau negu metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Kaip informuoja „Sodra“, tokiais atvejais, be darbdavio išeitinės, darbuotojai turi teisę gauti ir ilgalaikio darbo išmoką, mokamą „Sodra“.
Ji priklauso, jeigu iki atleidimo darbuotojas pas tą darbdavį išdirbo 5 ar daugiau metų; per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį iš naujo.
Tiesa, šios išmokos nemokamos biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas, o dėl jų reikia kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo iš darbo (prašymo nereikia teikti, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką).
Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas praėjus 3 mėn. po atleidimo iš darbo dienos, per 10 d. d.
Išmoka skiriama tik tada, kai nutraukiamos visos su darbdaviu, kuris atleidžia pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, sudarytos darbo sutartys (jeigu buvo kelios) ir asmuo atitinka kitas teisei į išmoką sąlygas.
Priklausys nuo darbo stažo
Kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoką mokės „Sodra“, priklauso nuo to, kiek ilgai iki atleidimo dirbote:
- nuo 5 iki 10 metų 77,58 proc. 1 vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;
- nuo 10 iki 20 metų – 77,58 proc. 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka;
- nuo 20 ir daugiau metų – 77,58 proc. 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Vidutinis mėnesio asmens darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 12 mėnesių vidurkį neatskaičius mokesčių.
