Kai tik mes prisirišam rie žmogaus, kai tik santykiai su kažkuo mums tampa laimės simboliu – mes prarandam savo lengvumą ir laisvę.
Mes gimstame laisvi. Mums nereikia nieko tam, kad būtume laimingi -vaikui tiesiog gera pačiam su savimi.
Prisirišimas visada gimdo baimę
Baimė daro žmogų sunkiu, neįdomiu, atima iš jo lankstumą, jis praranda sugebėjimą daryti greitus pokyčius. Baimė ir prisirišimas iškankina žmogų, atima iš jo dvasines ir fizines jėgas.
Dažnai, kartą pajutę laimę dėl kažko, mes norim išgyventi tai dar ir dar kartą. Ir tai tampa pabaigos pradžia.
Kai tik mes prisirišam prie žmogaus, kai tik santykiai su kažkuo mums tampa laimės simboliu – mes prarandam savo lengvumą ir laisvę. Ir kartu su tuo mes pradedam pretenduoti į kito žmogaus laisvę, mes norim turėti garantijas, kad jis visada bus šalia, kad jis niekada mūsų nepaliks.
Meilė ir prisirišimas – tai du prieštaravimai
Mylėti – tai reiškia, tiesiog linkėti žmogui laimės, viską daryti tam, kad JIS būtų laimingas.
Prisirišimas – tai siekis ir noras, kad žmogus būtų laimingas SU TAVIM.
Rezultate, nuosavo nepilnavertiškumo jausmas ir noras būti laimingu paverčia mus visiškais egoistais. Ir mes nuolat reikalaujam kažko sau, mes nuolat sakom „AŠ,AŠ,AŠ“. Ir tai priklausomybės požymis, tai prisirišimo požymis. Savimi patenkintas žmogus leidžia šalia esančiam žmogui būti su juo tokiu, koks jis yra.
Jei tau kažko reikia – paleisk tai. Pradėkite nesavanaudiškai dalintis tuo, ką turite viduje, ir jūs pastebėsite, kaip to jausmo jūsų viduje atsiranda vis daugiau ir daugiau, ir visa jūsų esybė prisipildo laisve ir džiaugsmu.
Kiekvienas iš mūsų savo viduje jau turi laimę, mes gimstame tobuli, reikia išmokti pasitikėti savimi ir savo jausmais. Ir jei kažkas, kas jums mielas, norės būti šalia jūsų, nes šalia laimingo ir laisvo žmogaus gera būti, tai jūs galėsite su tuo sutikti. Ir jūs niekada nesutiksite su mažiau, negu jūs verti.
Tai jums tikrai patiks!
