29-erių olandė Zoraya Ter Beek kenčia dėl lėtinės depresijos, nerimo, traumos ir nepatikslinto asmenybės sutrikimo. Jauna moteris tikisi, kad netrukus galės legaliai užbaigti savo gyvenimą.
Jos eutanazijos prašymas dėl nepakeliamų psichinių kančių buvo patenkintas, Z. Ter Beek artimiausiomis savaitėmis baigs savo gyvenimą.
Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Leidimą mirti moteris gavo, po trejus su puse metų trukusio proceso. Jis suteiktas pagal 2002 m. Nyderlanduose priimtą įstatymą.
Z. Ter Beek atvejis sukėlė diskusijų, nes psichikos ligomis sergančių žmonių mirtis su pagalba Nyderlanduose vis dar neįprasta, nors jų daugėja. 2010 m. šalyje buvo du atvejai, susiję su psichiatrinėmis kančiomis, o 2023 m. – 138.
Bet tai sudaro tik 1,5 proc. iš 9068 eutanazijos atvejų.
Z. Ter Beek istorija balandį sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, kilo pasipiktinimo banga, dėl kurios moteris patyrė didžiulį stresą.
Ji teigia suprantanti, kodėl jos atvejis kelia karštesnes diskusijas
„Žmonės galvoja, kad kai esi psichikos ligonis, negali blaiviai mąstyti, o toks požiūris žeidžia, – sakė ji dienraščiui „Guardian“. – Suprantu, kad dalis neįgalių žmonių į šią praktiką žvelgia su baime ir jaudinasi, kad jiems gali būti daromas spaudimas mirti.“
„Tačiau Nyderlanduose šis įstatymas galioja jau daugiau nei 20 metų. Čia galioja tikrai griežtos taisyklės ir tai tikrai saugu“, – pridūrė Z. Ter Beek.
Pagal Nyderlandų įstatymus, kad būtų galima suteikti pagalbą numirti, asmuo privalo patirti „nepakeliamas kančias be jokių pagerėjimo perspektyvų“. Jis turi būti visapusiškai informuotas ir kompetentingas priimti tokį sprendimą.
Rado mylimą žmogų, bet nori mirti
Z. Ter Beek sunkumai prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. Ji kenčia dėl lėtinės depresijos, nerimo, traumos ir nepatikslinto asmenybės sutrikimo. Moteriai taip pat diagnozuotas autizmas. Sutikusi antrą pusę, olandė vylėsi, kad sukurta saugi aplinka ją išgydys. „Tačiau aš ir toliau save žalojau bei jaučiausi linkusi į savižudybę“.
Ji pradėjo intensyvų gydymą, įskaitant psichiatro konsultacijas, medikamentinį gydymą ir daugiau nei 30 elektrokonvulsinės terapijos (EKT) seansų. „Terapijos metu daug sužinojau apie save ir įveikos mechanizmus, tačiau tai neišsprendė pagrindinių problemų. Gydymą pradėjau su viltimi, maniau, kad pagerės. Tačiau, kai gydymas tęsiasi ilgai, imi prarasti viltį“, – sakė Z. Ter Beek
Po 10 metų visos gydymo galimybės buvo išsemtos. „Žinojau, kad nesugebėsiu susidoroti su tuo, kaip dabar jaučiuosi ir gyvenu“, – paaiškino ji.
Moteris svarstė apie savižudybę, tačiau smurtinė mokyklos laikų draugės mirtis ir jos poveikis mergaitės šeimai ją atbaidė nuo šios idėjos.
2020 m. gruodį olandė kreipėsi dėl eutanazijos. Tai ilgas ir sudėtingas procesas. Nėra taip, kad pirmadienį duodate prašymą ir penktadienį jau keliaujaute į dausas.
„Ilgą laiką buvau įtraukta į vertinimo laukiančiųjų sąrašą, nes yra labai mažai gydytojų, norinčių užsiimti eutanazija patiriantiems psichikos kančias. Tada jus turi įvertinti medikų komanda, kuri privalo gauti antrą nuomonę, o jų sprendimą turi peržiūrėti kitas nepriklausomas gydytojas.
Per trejus su puse metų, kol tai truko, nė karto nesuabejojau dėl savo sprendimo. Jaučiau kaltę – turiu partnerį, šeimą, draugus ir nesu akla jų skausmui. Jaučiau baimę, tačiau esu tvirtai pasiryžusi tai padaryti.
Visi gydytojai kiekviename etape sako: „Ar tikrai? Jūs galite bet kada persigalvoti“. Mano partneris į dauguma pokalbių ėjo kartu su manimi, bet kelis kartus paprašiau jo išeiti iš gydytojo kabineto. Norėjau jiems parodyti, kad galiu laisvai pasakyti, ko noriu“, – pasakojo Z. Ter Beek.
