Naujienos Sekti per Google

Išvardijo, kokie įrenginiai namie gali klausytis jūsų pokalbių: iš pradžių negalėsite patikėti

Išvardijo, kokie įrenginiai namie gali klausytis jūsų pokalbių: iš pradžių negalėsite patikėti

Kiekvieno išmaniajame telefone galėtumėme aptikti daugybę parsisiųstų aplikacijų, skirtų bendravimui, pažinčių mezgimui, apsipirkimams ir kitoms svarbioms kasdienėms užduotims. Vis tik, kurios iš šių aplikacijų gali nuolatos mūsų klausytis ir naudoti mūsų duomenis sukčiavimo ar vagysčių tikslais? Dalijamės atsakymais su jumis.

Skaitmeninis pasaulis, sukčių atakos ir plika akimi nematomos apgavystės – tai daugeliui paslaptingai atrodanti erdvė, kurią puikiai išmano kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į jį siekiant išsiaiškinti, kurios programos gali klausytis mūsų net tada, kai yra neįjungtos, ką gali reikšti tapatybės vagystė, kodėl programėlės nuolat prašo jas atnaujinti bei ar tiesa, kad mūsų klausytis gali net televizoriaus pultelis arba žoliapjovė.

Kokios programėlės gali klausytis pokalbių?

Pradėjus kalbėtis su pašnekovu apie kasdienes programėles ir pasidomėjus, kurios iš jų gali klausytis gyventojų pokalbių, jis nurodė, kad tai – visos programėlės, kurioms yra suteikiama tokia teisė.

Pasak M. Pareščiaus, įsidiegus programėlę ir į ją įėjus bene iškart atsiranda lentelės, kurios klausia, ar naudotojas suteikia programai mikrofono, prieigos prie galerijos, telefono kontaktų ir kitas funkcijas. Sutikus su mikrofono funkcija programėlė jau laisvai gali klausytis pokalbių.

„Žiūrėkit, praktiškai visos programėlės tai turi. Išskyrus kai kuriuos niuansus, tokius kaip programėlės kūrėjo ar autoriaus galimybė prieiti prie techninės įrangos.

Pavyzdžiui, „Samsung“ gamina telefonus, taip pat jų programinę įrangą, kurioje yra visi galimi būdai pagerinti vartotojo programinės įrangos įsitraukimą.

Jei telefonas per kamerą mato, kas vyksta aplinkui, sistema gali prisitaikyti prie konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, jei žmogų supa šviesiai geltona spalva, kuri, kaip manoma, veikia nuotaiką ir skatina vartojimą, tuo metu jam gali būti rodoma efektyvesnė, didesnį poveikį turinti reklama“, – įdomybėmis dalijosi pašnekovas.

Saugumo ekspertas sakė, kad tai – savotiškas apgaulės mechanizmas, kuomet gamintojai, aiškiai žinodami, matydami ir turėdami daugiau technologinių galimybių, pasinaudoja jomis tam, kad galėtų daugiau parduoti, parodyti daugiau reklamos, skatinti didesnes apyvartas:

„Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kuris jau yra atskleistas, nes daugelį kitų dalykų mes galime tik spėti, bet neturime įrodymų.“

Programėlių atnaujinimai – ką jie iš tikrųjų reiškia?

Dar vienas svarbus aspektas, su kuriuo besinaudodamas telefonu susiduria ne vienas – programėlės atnaujinimas.

Neretai nesutikus atnaujinti programėlės sistema ja toliau naudotis nebeleidžia iki kol bus atliktas šis veiksmas. Pasiteiravome specialisto, ką tai reiškia iš tikrųjų.

„Aš jums visiems siūlyčiau paskaityti informaciją apie hakerių ataką, kuri vadinasi „NotPetya“. Tai buvo virusas, kuris 2017 metais išplito per programinę įrangą Ukrainoje. Ta programinė įranga buvo skirta iš verslo įmonių buhalterijų rinkti duomenis, keistis ataskaitomis su mokesčių inspekcija ir panašiai.

Tą programėlę reguliariai atnaujindavo. Viskas buvo gerai, bet vieną gražią dieną tos programinės įrangos serveriai buvo nulaužti. Į juos buvo įdėtas atnaujinimas, kuris buvo skirtas hakerių veiksmams vykdyti. Tai jūsų situacija iš esmės panaši“, – sakė jis.

Anot M. Pareščiaus, iš principo, reguliariai patvirtinant atnaujinimus, yra tikimybė susidurti su piktavališka hakerių veikla, o sutikdami ne tik pritariame programėlės funkcijų gerinimui, tačiau taip pat galimam lengvesniam hakerių priėjimui prie duomenų.

Pasidomėjus, ką pats specialistas daro tuo metu, kai jo paprašoma atnaujinti programėlę, jis nurodė, kad atnaujina ir džiaugiasi, kad įrenginys vis dar veikia.

„Kartais kompiuteris manęs paklausia, ar atnaujinti iš karto, ar šiek tiek palaukti. Kai kurioms programoms aš pasakau palaukti.

Jei yra galimybė, paprašau įdiegti naujinimą po dviejų savaičių, nes per dvi savaites dažnai ateina dar vienas atnaujinimas, kuris pataiso pirmojo atnaujinimo klaidas. Realiai ne vieną kartą esu turėjęs situacijų, kai programinės įrangos atnaujinimus atidėdavau savaitei ar dviem.

Aš neprieštarauju tam, kad turėčiau naujausią programinę įrangą, bet noriu ją įsidiegti tada, kai pats nusprendžiu, o ne tada, kai sistema tai padaro automatiškai, nes dažnai būna taip, kad atnaujinimuose lieka klaidų“, – aiškino pašnekovas.

Internetinis sukčiavimas, kibernetinės grėsmės BNS Foto

Pavogti duomenys gali padėti suklastoti tapatybę

M. Pareščius pasakojo, kad hakerių prieigos prie mūsų duomenų, pokalbių, nuotraukų gali lemti vagystes, vis tik jis taip pat pridėjo, kad kartais šios vagystės kitokios nei mes galvojame – tapatybės vagystės.

Kibernetinio saugumo ekspertas dalijosi, kad jam asmeniškai teko su tuo susidurti, o kol pavyko užkirsti kelią hakeriams, kurie atlikinėjo veiksmus su jo netikra tapatybe, prabėgo ketveri metai.

„Paimkime pavyzdį, tarkime, buvo pavogti kažkokios duomenų bazės duomenys. Tie pavogti duomenys buvo panaudoti tam, kad būtų sukurta netikra asmenybė.

Tarkime, atsirado antras Marius Pareščius. Pasaulyje atsirado žmogus, kuris turėjo naują elektroninio pašto adresą, naują telefono numerį ir, prisistatydamas manimi interneto svetainėse, registravosi bei užsakinėjo tam tikras paslaugas.

Užsakius tas paslaugas, dalis jų buvo apmokėta kreditine kortele. Džiaugiuosi, kad ne mano kortele, bet pats faktas įvyko, paslauga buvo aktyvuota.

Jūsų atveju, jeigu tai būtų, tarkime, interneto paslauga, kažkur pasaulyje galėtumėte turėti interneto tiekimą, užsakytą naudojant jūsų dokumentus. Mano atveju būtent taip ir buvo“, – dalijosi jis.

Pasdomėjus, ką tokioje neįprastoje situacijoje darė saugumo ekspertas, jis nurodė, kad paprastam vartotojui būtų labai sudėtinga su tokia situacija susitvarkyti. M. Pareščius dalijosi, kad tada jis turėjo kreiptis į Pasaulinį registro administratorių.

Kadangi pašnekovas jau dirbo kibernetinio saugumo srityje, jis per kibernetiniam saugumui skirtus renginius vis sutikdavo žmones iš šios srities. Vienų iš mokymų Lietuvoje metu jis kaip vieną iš techninių klausimų uždavė savo atvejį.

„Pasakiau: „Žiūrėkit, ką jūs darytumėt tokioje situacijoje?“ Iš pradžių buvo atsakyta: „Taip negali būti, tai neįmanoma.“ Tada pasakiau: „Žiūrėkit, bet duomenys rodo visai ką kita.“

Tuomet pradėjo aiškintis. Pirmiausia buvo išsiaiškinta technologinė dalis, vėliau buvo aiškinamasi, kaip visa tai sutvarkyti organizaciniu būdu.

Interneto paslaugų tiekėjui buvo užduotas labai konkretus juridinis klausimas: kas atsitiko, kodėl atsitiko ir ar yra įrodymų, kad Marius Pareščius šią paslaugą užsisakė fiziškai, pateikdamas savo dokumentus.

Jiems buvo duota savaitė laiko pateikti dokumentaciją. Buvo pasakyta labai paprastai: jeigu dokumentai atsiras, aiškinsimės toliau. Jeigu dokumentų nėra, tuomet atsakomybė tenka jums.

Interneto paslaugų tiekėjas per vieną parą panaikino galimybę prisijungti ir naudoti tą technologinį resursą“, – sakė jis.

Klausytis pokalbių gali net žoliapjovė ar TV pultelis

Pokalbio metu M. Pareščius nurodė, kad ne tik telefonai, mūsų programėlės, tačiau taip pat televizijos pulteliai ar netgi žoliapjovės gali klausytis pokalbių. Anot jo, tai – įrenginiai, kuriuose yra įdiegta programinė įranga.

Jis pažymėjo, kad kai kurie televizoriai šiuo metu yra tokio lygio, kad gali stebėti, kas yra žiūrima atitinkamu metu, o pagal tai parenka reklamą.

„Aš manau, kad nulaužus žoliapjovę galima ją panaudoti tam, kad būtų gaunami foto ar vaizdo duomenys – ar tai būtų paplūdimys, ar privatus sklypas.

Taip pat tai gali būti naudojama stebėjimui, ruošiantis vagystei. Pavyzdžiui, surinkti visas konkretaus modelio prabangių namų koordinates, atsiųsti adresus, papasakoti, kokia yra jų savininkų elgsena, kaip dažnai jie būna namuose.

Žinodamas tokią informaciją gali ruoštis vagystei“, – apie galimus duomenų rinkimo scenarijus pasakojo kibernetinio saugumo specialistas.

Dalindamasis mintimis apie ateities scenarijus, M. Pareščius nurodė, kad tie patys išmanūs įrenginiai vėliau gali tapti reketavimo įrankiu.

„Pavyzdžiui, žoliapjovė puikiai šienauja kiemą, bet vieną dieną programinė įranga išmeta klaidą ir pasako: „Susimokėk tiek ir tiek pinigų, o tada atsiųsime raktą arba programinę įrangą, kuri vėl leis aktyvuoti tavo žoliapjovę.“

Visa tai gali drąsiai vykti, o tas pats gali būti su televizoriais, kompiuteriais, išmaniosiomis namų sistemomis ir automobiliais.

Galima ne tik matyti informaciją apie tai, ką jie darė, bet ir duoti komandas. Pavyzdžiui, nurodyti maršrutą iš taško A į tašką B ir tam tikrame taške aktyvuoti kažką papildomo“, – nurodė jis.