a susidomi savo vaikų patys neauginę vyrai, kuriems senatvėje pritrūksta pajamų.
„Kiek radau bylų, tai praktiškai kur nebendrauja, neužmezgę ryšių, nėra tarpusavio santykių, kad vaikai norėtų geranoriškai išlaikyti. Tai dažnai būna atvejai, kai tėvai nuo vaikystės nesirūpino, mokėjo tik už išlaikymą, nebendravo, bet sužinoję apie tokią teisę senatvėje, kai trūksta pajamų, sugalvoja šia teise pasinaudoti. Kiek radau praktikos, visais atvejais dėl išlaikymo kreipėsi vyrai. Greičiausiai, yra ir kitokių bylų. Čia, turbūt, galima paaiškinti tuo, kad dažnai vaikus augina vienos mamos arba vaikai auga su patėviu, net pavardė būna kito vyro“, – sako K. Udrienė.
Ką daryti, jei tėvams prireikia suaugusių vaikų išlaikymo?
Kaip pasakoja advokatė K. Udrienė, jeigu nedarbingi tėvai stokoja lėšų ir su savo suaugusiais vaikais nesusitaria, kad šie padėtų gera valia, tuomet pirmiausia jie turi kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Ikiteisminė mediacija šeiminėse bylose yra privaloma, išskyrus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Jeigu sutarimo neišeina pasiekti tokiu būdu, tuomet su ieškiniu kreipiamasi į teismą – žyminio mokesčio tokiose bylose mokėti nereikia.
Jeigu teismas priteisia iš vaikų išlaikymą nedarbingiems tėvams, pinigus reikia mokėti kas mėnesį, o išmokos kasmet turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją. Bet, skirtingai nei vaikų išlaikymo atveju, tėvų išlaikymui skirtų lėšų neįmanoma prisiteisti suma iš turto.
„Kai priteisiamas išlaikymas vaikams, tai tais atvejais, jei tėvas slepia pajamas, yra nedirbantis ir nemokės periodinių išmokų, galima prisiteisti turtu arba konkrečia turto dalimi, tai yra, galima paskaičiuoti išlaikymą iki pilnametystės ir tą konkrečią sumą galima prisiteisti ne periodinėmis išmokomis. Bet tėvų išlaikymo atveju yra tik periodinės išmokos“, – sako K. Udrienė.
Tačiau kartais galima iš suaugusių vaikų prisiteisti ir vienkartinę išlaidų kompensaciją, jeigu šias išlaidas teko patirti dėl sunkios ligos, sužalojimo ar būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Tik tiek, kad teismas priteisdamas tokią kompensaciją, turi atsižvelgti į tėvų ir vaikų šeiminę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
O kas jeigu teismas priteisia išlaikymą iš vaikų seniems tėvams, bet vaikai išlaikymo vis tiek nesuteikia?
„Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl tais atvejais, kai pilnametis vaikas nevykdo teismo sprendimo ar jį vykdo netinkamai, tėvas, motina, iš teismo gavę vykdomąjį raštą, jį pateikia Antstolių rūmams, kurie perduoda vykdyti teismo sprendimą vienam iš antstolių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju iš skolininko bus išieškomas ne tik priteistas išlaikymas ar jo nepriemoka, bet ir vykdymo išlaidos“, – reziumuoja Vilniaus universiteto lektorė, mediatorė S. Vilkelytė.
