Pranešimai apie pavojingą nusikaltėlį (žuvusį Alytuje), iš Baltarusijos įskridusį rusišką droną „Gerbera“ nukritusį ir trumpam dingęs mobilusis ryšys sukėlė nerimą.
Nors incidentai išsisprendė (dronas nekėlė pavojaus, ryšys atkurtas), kilo daug klausimų. Šalies vadovai buvo evakuoti į slėptuves, tačiau visuomenė nebuvo iškart informuota, teigiant, kad realios grėsmės nebuvo.
Pastarojo ketvirtadienio įvykių virtinė – nuo pavojingo nusikaltėlio ir drono iki dingusio ryšio – tapo svarbiomis „pratybomis“ Lietuvos institucijoms ir visuomenei.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis vertina šiuos incidentus kaip nuolatinių hibridinių grėsmių dalį, pabrėždamas, kad Lietuva jau yra karo būsenoje, tik skiriasi intensyvumas. Nors konkretaus „egzamino pažymio“ nepateikiama, tokie įvykiai, kaip ir nukritęs rusiškas dronas „Gerbera“ (apie kurį diskutavo ekspertai, nurodydami ir į 2024 m. rugsėjį Latvijoje nukritusį „Shahed“ su sprogmenimis), yra vertingos pamokos. Jos rodo, kad reikia tobulinti greitą reagavimą, visuomenės informavimą ir pasirengimą, nes „ramūs laikai iš esmės nebeegzistuoja“.
Latvijos patirtis, kai prieš metus (2024 m. rugsėjį) į šalies teritoriją įskrido „Shahed“ dronas su sprogmenimis, ir neseniai Lietuvoje nukritęs Rusijoje gamintas dronas „Gerbera“, rodo, kad šie įvykiai nėra atsitiktiniai. Net jei konkretus dronas ir nėra tiesiogiai pavojingas, bet kuris bepilotis orlaivis, atskridęs iš priešiškos valstybės, kelia rimtą saugumo nerimą.
Susidūrus su perspėjimu apie objektą, įskridusį į Lietuvos teritoriją, o mobiliajam ryšiui sutrikus, svarbiausia išlikti ramiam ir veikti pagal aiškų planą.
