„Kalėdos artėja, ir, kaip visada, nepastebėsime, kaip jos ateis. Po truputį prasideda pasiruošimas šventėms, tačiau jei kas man būtų pasakęs, kad sulauksiu tokios „dovanėlės“ iš marčios, būčiau nė už ką nesutikusi“, – rašo skaitytoja Regina.
Regina pasakoja, kad visada stengiasi pasiruošti šventėms iš anksto: perka dovanas, kai dar nėra žmonių minių prekybos centruose, ieško nuolaidų ir akcijų, o vaikai net išmokė ją apsipirkti internetu.
„Kasmet stengiuosi dovanoti šiltas ir nuoširdžias dovanas, nes man svarbiausia – dėmesys, laikas kartu. Sūnui ir jo šeimai niekada nedovanoju nieko per didelio ar brangaus, nes mūsų šeimos tradicijoje svarbiausia – būti kartu, ne materialios vertybės. Anūkams, žinoma, stengiamės dovanoti kažką ypatingo, kad Kalėdos būtų stebuklas, kol jie dar tiki jais. Bet nė vienas mano sūnus niekada nėra skundęsi, kad dovanos nepatiko ar buvo per menkos. Jis niekada nėra prašęs nieko, ko aš sau negalėčiau leisti“, – pasakoja Regina.
Tačiau šiemet ji patyrė tikrą šoką. Marčios prašymas, anot jos, buvo „virš visko“. „Šiemet mano brangioji marti paprašė manęs padovanoti šeimai kelionę į šiltus kraštus arba dovanų kuponą į SPA. Jūs įsivaizduojate? Kalėdos – tai laikas, kai stengiamės suteikti džiaugsmą ir išpildyti vaikų svajones, bet šitas prašymas buvo per daug. Marti puikiai žino, kad dirbu tik puse etato, nes sveikata neleidžia daugiau, mano uždarbis nėra didelis, o per šventes aš praktiškai visą stalą ruošiu pati ir perku iš savo kišenės, jie atsiveža tik vieną kitą patiekalą. Aš maitinu ne vieną ir ne dvi burnas, ir tikrai neplanuoju dar išleisti šimtų ar tūkstančių eurų kelionei“, – rašo Regina, jaučianti stiprų nusivylimą.
„Kai išgirdau marčios prašymą, tiesiog ėmė prakaituoti delnai. Kaip ji galėjo pagalvoti, kad aš galėčiau leisti tokią sumą tokiai dovanai? Tai ne tik netikėta, bet ir visiškai nesuprantama, kad ji net nesuvokia mano finansinių galimybių. Ir tai ne tik apie pinigus – tai ir apie pagarbą. Aš jau pakankamai sena, kad suprasčiau, ką galiu sau leisti, ir net įsivaizduoti, kaip tokie klausimai gali sužeisti“, – sako Regina.
„Iki šiol negaliu susitaikyti su tuo prašymu. Ar tikrai taip sunku suprasti, kad ne visi gali sau leisti brangias dovanas? Kaip gražiai jai pasakyti, kad atsiprašau, bet negaliu to sau leisti? Gal aš tik viena tokia, kuri gauna tokius prašymus? Ar kitiems taip irgi būna?“
Regina pasibaigia savo laišką su viltimi, kad galbūt kas nors su ja pasidalins savo panašia patirtimi ir galės suteikti patarimų, kaip šią nemalonią situaciją išspręsti.
