Kai nuskambėjo krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pareiškimas, kad jau ir Lietuvos žvalgyba turi informacijos apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione, šalies vadovas Gitanas Nausėda leido laiką Madeiroje. „Tai labai dviprasmiški signalai“, – kritiką išsakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Sunku suprasti prezidento poziciją
Prezidentūra buvo informavusi, kad valstybės vadovas Portugalijos saloje Madeiroje viešės rugpjūčio 3–10 dienomis.
Skelbta, kad nurodytomis dienomis G. Nausėda dirbs nuotoliniu būdu ir bus nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje. Lietuvos Respublikos prezidentas formaliai atostogų neturi, jos nereglamentuotos teisės aktais.
Kaip žiniasklaidai nurodė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis, viešnagę egzotiškoje Madeiroje G. Nausėda padengė lėšomis iš savo kišenės. „Prezidentas už visą kelionę moka iš asmeninių lėšų“, – komentavo R. Jasiulionis.
Rugpjūčio 6 dieną krašto apsaugos ministras R. Kaunas paskelbė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione. Tačiau sprendimas dėl tokių veiksmų dar nepriimtas, taip pat nėra tikslios datos. Nurodyta, kad Rusija gali panaudoti ukrainietiškus dronus, taip siekdama sudaryti įspūdį, kad ataką surengė kita valstybė.
Nors ši nerimą kelianti žinia buvo paviešinta pakankamai oficialiai, G. Nausėda nesuskubo grįžti iš Madeiros.
Paklausta, kaip reikėtų vertinti tai, kad būtent tokiu metu buvo dirbama nuotoliniu būdu iš Madeiros, ar trūksta prezidento lyderystės, viešo pranešimo ir ko bus imtasi siekiant užkardyti grėsmes, apie kurias kalbama, V. Čmilytė-Nielsen konstatavo, jog Lietuvos visuomenė buvo įstumta į dviprasmišką situaciją.
„Visų pirma, likus kelioms dienoms iki išvykimo į Madeirą prezidentas pareiškė, kad grėsmės yra rimtesnės, ir tuomet išvyko. Tai yra gana prieštaringas signalas, nes jeigu grėsmės rimtesnės, tai turi būti šaukiama Valstybės gynimo taryba (VGT) ir aktyvuojami visi kiti dalykai.
Kalbant apie situacijos rimtumą, sunku suprasti, kiek ji rimta, nes prezidentas išvyksta ir dirba nuotoliniu būdu.
Juk jei ji būtų išties rimta, reikėtų tikėtis, kad atsakingi valstybės vadovai neišvyks iš šalies, kad bus čia ir bent jau rodys, kad daro tam tikrus veiksmus, kalbės su visuomene ir panašiai.
Taigi, signalai labai dviprasmiški“, – konstatavo V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė vis dar treniruojasi
Ji pabrėžė, kad po ministro R. Kauno pareiškimo labai norėtųsi, kad ir prezidentas pasisakytų, galbūt nuramintų visuomenę arba pateiktų aiškesnį veiksmų planą.
„Prezidentas, matyt, turės pasakyti, kaip vertina dabartinę padėtį.
Bet gal net atsitraukiant nuo prezidento, nuo krašto apsaugos ministro, nuo prieštaringų pasisakymų, galima pasakyti, jog visi suprantame, kad grėsmės yra realios, jos egzistuoja.
Bet kad visuomenė pasitikėtų valdžios sprendimais, labai svarbu, kad žinios, kurios išeina, neprieštarautų viena kitai ir kad veiksmai, t. y. tolesni žingsniai po pasakymo A, būtų suderinti – kad žingsniai A, B ir C eitų vienas paskui kitą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Aiškindama, ką turi omeny, Liberalų sąjūdžio pirmininkė nurodė mananti, kad pareiškimus turi lydėti konkretūs veiksmai ir konkretūs pasakymai, ką nuo šiol darome kitaip arba intensyviau negu anksčiau. Atsižvelgiant į dabartiniame pasaulyje tvyrančias geopolitines grėsmes tokia, anot jos, turi būti normali darbinė situacija.
„Bet ir naujoji Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė, lygiai kaip Ingos Ruginienės, kol kas nelabai susitvarko.
Galima, aišku, duoti jiems kažkiek laiko, dar porą mėnesių algoritmams susiderinti, bet vėlgi – laikas bėga, grėsmių lygis, kaip matome, darosi rimtesnis, tad norisi, kad treniruotėms daug laiko jie neskirtų, o dirbtų darbą, kurį prisiėmė“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Priminė, kaip susitardavo, ką sakyti
Remiantis šiuo metu turimomis oficialiomis žiniomis, Lietuvos karinė žvalgyba turi konkrečios informacijos, kad Rusija svarsto galimybę pasinaudoti ukrainietiškais dronais ir surengti atakas, nukreiptas į kritinę infrastruktūrą. Ar tai nėra pakankamai svarus argumentas būtent šiuo klausimu šaukti VGT?
„Pirmiausia, kad visuomenė šiek tiek nusiramintų, reikėtų pasakyti, jog tai, kad nešaukiama Valstybės gynimo taryba, dar nereiškia, jog nevyksta pasirengimo darbai.
Yra atitinkamos tarnybos, yra kariuomenė, yra žvalgyba ir darbai vyksta. Kad politikai ne visada su jais suspėja ar gal ne taip kažką pasako, nereiškia, kad viskas stovi vietoje ir esame visiškai nepasirengę. Taip manyti nereikėtų.
Bet VGT formatu gali būti ir yra aptarinėjama slapta, t. y. naujausia, medžiaga ir priimami strateginiai sprendimai svarbiausiais klausimais.
Kai susidaro atitinkama situacija ir kai tokių sprendimų reikia ar su esminiais sprendimų priėmėjais reikia pasidalyti naujausia informacija, VGT, be jokios abejonės, turi būti šaukiama.
Čia dar priminsiu, kad Seimo pirmininkas, kuris taip pat yra VGT narys, ką tik pasakė, jog viskas yra puiku, esame labai gerai pasirengę“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji prisiminė, kad per praėjusią kadenciją, kai pati buvo Seimo pirmininke, prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą, vyko nemažai VGT posėdžių.
„Vienas iš kertinių dalykų būdavo prieš išeinant iš posėdžio susitarti, ką mes sakome, kaip komunikuojame. To reikėjo, kad politikai ar pareigūnai nepaskleistų skirtingų žinių. Kodėl tai svarbu? Būtent todėl, kad nesusidarytų tokia situacija, kokia susidarė šiuo atveju“, – reziumavo V. Čmilytė-Nielsen.
