Po pranešimų apie į Lietuvą galimai įskridusį droną, ekspertai kelia įvairius scenarijus – nuo techninių gedimų iki tyčinio patikrinimo, kaip pasiruošusios mūsų tarnybos.
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad viena iš galimų versijų – dronas galėjo atskristi iš Ukrainos. Anot jo, tai nėra neįprasta, nes karas vyksta netoli Lietuvos, o tokie dronai kaip „Šached“ („Shahed“) ar „Geran“ („Gerbera“) gali skristi iki 2 tūkst. kilometrų ar net daugiau.
„Tokio nuotolio dronai teoriškai gali pasiekti ir Lietuvą. Ir tai jau yra nutikę – tokių incidentų fiksuota Lenkijoje, Rumunijoje, Latvijoje“, – teigė G. Bagdonas.
Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys neatmeta ir kitos versijos – kad tai galėjo būti tyčinis bandymas išbandyti Lietuvos reagavimo sistemas. Esą po to, kai pernai į šalį buvo įskridęs Rusijos žvalgybinis dronas „Gerbera“, Lietuva yra akylai stebima.
„Gali būti tikrinama, kaip veikia mūsų tarnybos, ar visuomenė gauna įspėjimus, kaip žmonės reaguoja. Ir tai svarbu – matome, kad gyventojai jau gauna pranešimus“, – komentavo A. Navys.
Pasak G. Bagdono, net jei dronas buvo nekarinis – be sprogmenų ar žvalgybos įrangos – tai gali būti dalis informacinio karo.
„Internete jau plinta kritika mūsų institucijoms – tai sukelia emocinę reakciją. O jeigu tai būtų dronas su sprogmenimis – rizika žmonių gyvybei ir sveikatai būtų milžiniška, nekalbant apie nuostolius“, – teigė jis.
Tuo tarpu A. Navys pažymi, kad negalima atmesti ir dar vienos versijos – dronas galėjo atskristi iš Baltarusijos, ypač po pastarųjų Aleksandro Lukašenkos pareiškimų apie galimą „Zapad“ karinių pratybų perkėlimą arčiau Lietuvos ir Lenkijos sienų. Visgi, šis scenarijus, anot eksperto, yra mažiau tikėtinas.
