Gyventojams – svarbus priminimas: pavėlavę tai atlikti, liksite be pensijos
Lietuviškas pensijas gaunantys, tačiau užsienyje gyvenantys žmonės iki gruodžio 31 dienos turi atlikti svarbią procedūrą – patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena nurodytoje užsienio valstybėje. To nepadarius, nuo kitų metų sausio pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas.
„Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje reikiamų dokumentų nebuvo pateikę apie 4 tūkst. žmonių.
Šiuo metu užsienyje gyvena apie 19,5 tūkst. lietuviškas pensijas gaunančių žmonių. Daugiausia jų įsikūrę Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.
Apie 4 tūkst. pensininkų nepateikė dokumentų „Sodrai“
„Sodros“ duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną apie 3,1 tūkst. Europos Sąjungos (ES) valstybėse gyvenančių pensijų gavėjų nebuvo pateikę gyvybės sertifikato. Kitose pasaulio valstybėse tokių žmonių buvo dar apie 900.
Iš viso reikiamų dokumentų laiku nepateikė apie 4 tūkst. žmonių.
Vis dėlto praleistas terminas nereiškia, kad žmogus praranda jam priklausančius pinigus visam laikui.
„Kai žmonės dokumentus pateikia pavėluotai, pensijos mokėjimas yra atnaujinamas nuo sustabdymo dienos ir pensija išmokama už buvusį laikotarpį“, – aiškina „Sodra“.
Taigi žmogui, kuris laiku neatlieka procedūros, gali tekti kurį laiką gyventi be reguliariai gaunamos pensijos. Tačiau pateikus dokumentus neišmokėta suma grąžinama.
Kodėl „Sodra“ tikrina užsienyje gyvenančius pensininkus?
„Sodra“ aiškina, kad užsienyje gyvenančių pensijų gavėjų duomenų tikrinimas būtinas, nes šiuo metu nėra sistemos, kuri leistų keistis gyventojų registrų informacija tarp visų pasaulio valstybių.
Todėl kasmetinis patvirtinimas padeda įsitikinti, kad pensija ir toliau mokama žmogui, kuris turi teisę ją gauti.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė Irena Kriščiukaitienė sutinka, kad tokia kontrolė reikalinga.
„Pati procedūros logika ir tikslas yra suprantami bei pagrįsti. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pasiektų būtent tuos asmenis, kuriems jos priklauso“, – sako ji.
Vis dėlto pensininkų atstovė mano, kad pats reikalavimo įgyvendinimas senjorams gali sukelti per daug rūpesčių.
„Nors pats reikalavimas yra pagrįstas, jo įgyvendinimo forma ir administracinė našta žmogui dažnai būna perteklinė“, – pastebi I. Kriščiukaitienė.
Kaip ir iki kada pateikti dokumentus?
„Sodra“ primena, kad gyvybės patvirtinimo procedūrą būtina atlikti kasmet nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.
Nuo 2024 metų veikia ir nuotolinė paslauga, leidžianti tapatybę patvirtinti vaizdo skambučiu.
Norint ja pasinaudoti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Sutartu laiku žmogus prisijungia prie vaizdo pokalbio su „Sodros“ darbuotoju, atsako į tapatybei patvirtinti reikalingus klausimus ir parodo dokumentus.
„Visus reikalingus dokumentus ir pažymą po pokalbio užpildo bei užregistruoja „Sodros“ darbuotojas“, – paaiškina institucija.
Pasak „Sodros“, tai greičiausias ir patogiausias būdas atlikti šią procedūrą. Institucija jau yra paaiškinusi, kokius dokumentus reikia turėti vaizdo pokalbio metu ir kaip jam užsiregistruoti.
Tačiau žmonėms, kurie negali naudotis vaizdo skambučiu, išlieka galimybė dokumentus pateikti kitais būdais. Jie gali apsilankyti „Sodros“ klientų priimamajame arba išsiųsti reikiamus dokumentus paštu.
Siunčiamas dokumentas turi būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba atitinkamos užsienio valstybės kompetentingos įstaigos darbuotojo.
Tam tikrose valstybėse išduotiems dokumentams taip pat gali būti taikomas reikalavimas juos išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti pažyma „Apostille“.
Gyvybės patvirtinimas užsienyje gyvenantiems pensininkams kelia sunkumų
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė I. Kriščiukaitienė pasakoja, kad organizacija sulaukia nusiskundimų ir pagalbos prašymų dėl kasmetinio gyvybės patvirtinimo.
Anot jos, viena dažniausių problemų yra dokumentų siuntimas paštu. Žmonės nerimauja, kad laiškai gali vėluoti arba pasimesti, o dėl to pensijos mokėjimas bus netikėtai sustabdytas.
Kita problema – papildomos išlaidos. Jei senjoras negali naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, jam gali tekti nuvykti į Lietuvos ambasadą, kreiptis į notarą ar kitą įstaigą.
Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems sveikatos ar judėjimo problemų, tokios kelionės gali būti sudėtingos.
„Baimė dėl galimo pagrindinio pajamų šaltinio praradimo kelia stresą“, – pabrėžia I. Kriščiukaitienė.
Anot jos, nors vaizdo pokalbiai palengvina procedūrą internetu besinaudojantiems žmonėms, daliai senjorų ši galimybė vis dar sunkiai prieinama.
„Tie, kurie nesinaudoja internetu, priklauso nuo popierinių dokumentų siuntimo arba asmeninių apsilankymų įstaigose, o tai reikalauja kur kas daugiau pastangų ir laiko“, – aiškina pensininkų atstovė.
Pensininkų atstovė siūlo paprastinti patvirtinimo tvarką
I. Kriščiukaitienės nuomone, vienas iš galimų sprendimų būtų platesnis automatinis duomenų keitimasis tarp Europos valstybių institucijų.
Tokiu atveju bent daliai užsienyje gyvenančių pensininkų nebereikėtų kasmet patiems pateikti dokumentų.
Pensininkų atstovė taip pat siūlo gyventojams elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar įprastu paštu iš anksto siųsti priminimus apie artėjantį terminą.
Kita galimybė – leisti užsienyje gyvenantiems pensininkams patvirtinti, kad jie yra gyvi, vietos savivaldybėse, gydymo įstaigose ar per pašto darbuotojus. Taip žmonėms nereikėtų kreiptis į notarą.
Ji pabrėžia, kad taip pat reikėtų supaprastinti gyvybės patvirtinimą vaizdo skambučiu ir organizuoti išvažiuojamuosius konsulinių darbuotojų vizitus į vietoves, kuriose gyvena daugiau lietuvių.
Kol kas galiojanti tvarka nesikeičia. Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai, kuriems taikomas kasmetinio patvirtinimo reikalavimas, dokumentus turi pateikti iki gruodžio 31 dienos.
Praleidus terminą, pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas, tačiau pateikus dokumentus neišmokėtos sumos grąžinamos.
