Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės.
Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.
Visai neseniai Kretingoje, Klaipėdoje, anksčiau Kaune, Vilniuje ar kitose vietose po liūčių yra buvę patvinusių gatvių ar ištisų miesto kvartalų.
Tokiam vandeniui tinkamai surinkti ir išvalyti esą ir reikia papildomų lėšų. O jų esą ir būtų galima gauti įvedus naują mokestį gyventojams.
Aplinkos ministerija teigia naujo lietaus mokesčio neplanuojanti. Tačiau pripažįsta, kad paviršiaus nuotekoms tvarkyti reikia daugiau pinigų. Esą jų daugiau galėtų skirti savivaldybės, kurios pačios finansuojamos iš mokesčių mokėtojų.
Mokėtų tie, kurie naudojasi paslauga?
Bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus pabrėžė, kad naujas mokestis būtų ne už patį sniegą ar lietų, o už paslaugą – paviršinių vandens nuotekų surinkimą ir tvarkymą.
Pasak vadovo, jau seniai kai kurie individualių namų savininkai naudojasi tokia paslauga. Jie prisijungia prie paviršinio vandens surinkimo sistemų. Kritulių vanduo, iškrintantis jų sklypuose, yra surenkamas ir sutvarkomas.
Gyventojai už tai atskirai nemoka, nors įmonėms ir organizacijoms toks mokestis yra.
Tą paslaugą jau daugelį metų turi juridiniai asmenys, savivaldybė irgi turi mokestį už gatves, kad vanduo nuvedamas.
Natūralu, kad, keičiantis klimatui ir stiprėjant staigioms liūtims, tos paslaugos aktualumas, jos poreikis auga“, – kalbėjo R. Šulskus.
