Portalas primena, kad apie žinomo advokato E. Margevičiaus netektį spalio 11 dieną socialiniuose tinkluose pranešė kolegos iš verslo teisės advokatų kontoros „Prevence Legal“.
Jei Edgaras galėtų pats parašyti šį tekstą, jis tikriausiai nusišypsotų ir pasakytų: gyvenimas vis tiek yra gražus ultramaratonas.
Kelias gali pasikeisti, kojos pavargti, bet prasmė – ta pati: eiti pirmyn, kiekvieną dieną po vieną žingsnį.
Mums jis buvo daugiau nei vadovas. Jis buvo žmogus, kuris išklausydavo, turėjo laiko kiekvienam. Užtekdavo kelių minučių pokalbio su juo, kad pajustum – tu gali daugiau, nei pats manei.
Jis mokėjo pakelti kartelę, bet kartu ištiesdavo ranką, kad ją pasiektum. Ir visada primindavo: darbas nėra tik dokumentai. Darbas yra žmonės. Istorijos. Drauge nueitas kelias.
Jo drąsa ir gebėjimas įkvėpti kitus – paliko mums pamoką, kuriai nereikia knygų.
Garsus advokatas pralaimėjo ilgą ir drąsią kovą su liga
E. Margevičius mirė po ilgos ir drąsios kovos su klastinga liga.
Apie diagnozuotą retą vėžį – sarkomą – advokatas dalijosi ir savo socialinių tinklų paskyroje.
Praėjusių metų gruodį jis paskelbė apie diagnozuotą ligą, o paskutinį įrašą – apie tai, kad liga sugrįžo ir dėl to rugpjūčio pabaigoje buvo amputuota koja – E. Margevičius parašė rugsėjo 12-ąją.
Paskelbęs žinią apie diagnozę, E. Margevičius pabrėžė, kad sarkoma – klastinga, nekalta ir niekuo neišsiskirianti.
Vis tik, paviešinęs šią žinią, jis visus ragino atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką, signalizuojantį apie šią ligą.
„Ką turite prisiminti perskaitę šį postą?
Jaučiu gumbelį raumenyje (ar kaule) ir jis neišsimasažuoja lengvai per vieną / du kartus – keliauju daryti echoskopiją ir ar MRT.“
„O dabar prie esmės.
Prieš rašydamas šį postą turėjau perlipti per save, bet šįkart jaučiu, kad turiu tai padaryti. Kitą kartą, kai susitiksime, matysite mane su kitokia šukuosena, tačiau tikrai ne su mažesne šypsena ir pasiryžimu greitai grįžti į gyvenimą ir, žinoma, tęsti profesinį advokato kelią.“
„Man nustatyta sarkoma – retas vėžys, apie kurį, kaip ir daugelis sergančių, nieko nežinojau, kol pats nesusidūriau iš arti ir nesužiūrėjau visų video, podcastų ir t. t.“
„Rašau ne dėl to, kad kažko reikia man. Rašau tam, kad šia žinute gausite tiek informacijos, kad galėsite padėti bet kam savo aplinkoje, jeigu tik šis draugas apsilankys. Tai, kad jis apsilankys, tikimybė maža, bet jeigu būsite apie tai girdėję, galėsite labai padėti kitiems.“
„Sarkoma yra klastinga. Ji nekalta ir niekuo neišsiskirianti. Sportuojantiems raumenų trigeriai ar patempimas – lyg duona kasdieninė. Maždaug šešis mėnesius iki dabartinės diagnozės nejaučiau nieko arba jutau tik labai menką raumens triggerį. Buvo dienų, kai nieko nejaučiau.“
„Prieš tris savaites iki diagnozės subėgau trail pusmaratonį ramiai ir su malonumu, be skausmų. Tai galit suprasti, kad tai tikrai gerai užslėpta bombelė jūsų organizme.“
„Sarkoma atrodo lyg eilinis trigeris, kurį reikia pavoluoti, pamasažuoti ir važiuoti toliau. Tačiau tokiais atvejais to daryti visiškai negalima. Priešingai, reikia nedelsiant pasidaryti echoskopiją ir/ar MRT, o patį trigerį palikti ramybėje. Jeigu identifikuosite greitai, problema išsispręs labai greitai.“
„O apskritai jeigu vis atidėliojate sveikatos patikrą – tai taip nedarykit“, – savo Facebook paskyroje 2024-ųjų gruodį rašė E. Margevičius.
Kas yra sarkoma?
Medikų teigimu, sarkoma – vienas rečiausių ir agresyviausių vėžių.
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, kasmet šios ligos diagnozę Lietuvoje išgirsta maždaug 150 žmonių.
Nors skaičius atrodo nedidelis – vos 1 proc. visų vėžio atvejų – šis vėžys gali įsisukti bet kur organizme.
Kaip teigė Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas pilvo chirurgas dr. Rimantas Baušys, šiam vėžiui tereikia rasti jungiamąjį audinį.
„Visų šių audinių, kurių kilmė yra ta pati, organizme yra daug, todėl ir sarkomų rūšių yra labai daug.
Verta paminėti, jog išskiriamos dvi didelės sarkomų grupės: minkštųjų audinių sarkomos ir kaulų sarkomos.
Jei vėžio ląstelės kilusios iš kaulinio audinio – tai osteosarkoma, jei iš riebalinio audinio – liposarkoma ir t. t.“, – pasakojo jis.
Tai reiškia, kad sarkoma gali susiformuoti kauluose, kremzlėse, riebaliniame audinyje, kraujagyslėse ir kituose audiniuose.
Kas didina sarkomos riziką?
Dėl sarkomos navikų retumo trūksta klinikinių tyrimų, kurie padėtų giliau pažinti ligą.
NVC Medikamentinės onkologijos centro vedėja Birutė Brasiūnienė sakė, kad dėl ribotų gydymo priemonių ligą dažnai sunku išgydyti.
„Dėl ligos retumo trūksta didelės apimties klinikinių tyrimų, dėl nedidelio ligos atvejų skaičiaus dažnai tokių tyrimų rezultatai nėra reikšmingi.
Kadangi sarkomos pasižymi ne tik retumu, bet ir savo biologiniu heterogeniškumu, sudėtingėja ir šio vėžio diagnostika, ir gydymas“, – pasakojo ji.
Rizika susirgti sarkoma didėja, jei:
-
ligos atvejų pasitaikė šeimoje;
-
į organizmą patenka arsenas ar vinilo chloridas;
-
pažeista limfinė sistema;
-
žmogus patiria jonizuojančią spinduliuotę;
-
turi herpes virusą 8.
Kur dažniausiai išsivysto sarkomos navikai?
Gydytojų teigimu, sarkomą dažnai gali pastebėti ir pats žmogus – dažniausiai navikai išsivysto rankose ar kojose, todėl juos nesunku apčiuopti.
„Jei navikas yra galūnėse, dažniausiai pacientas jį užčiuopia pats ir, jei yra neabejingas savo sveikatai, laiku kreipiasi į gydytojus. Dažniausia tai būna ankstyvos stadijos navikai“, – aiškino dr. R. Baušys.
Visgi, didžiausios sarkomos nustatomos pilve ir užpilvio srityje.
Nacionaliniame vėžio centre medikams yra tekę operuoti net 14 kilogramų sveriančią sarkomą.
Literatūroje aprašomi atvejai, kai navikas svėrė net 90 kilogramų.
„Žymiai sudėtingesnė yra pilvo ir užpilvio sarkomų diagnostika, kadangi žmogus nejaučia jokių simptomų, kol navikas neperauga arba nepradeda spausti gretimų organų.
Dėl šios priežasties dažnai sarkomos diagnozuojamos išplitusios arba metastazavusios“, – pabrėžė gydytojas.
Tik apie 30 proc. sarkomų diagnozuojamos ankstyvoje stadijoje.
Kuo anksčiau ji nustatoma – tuo didesnė tikimybė išgyventi:
pirmos–antros stadijos atveju – 80–90 proc., ketvirtos – tik 15 proc.
Gydymas priklauso nuo sarkomos rūšies
Kai sarkoma yra išplitusi ir metastazavusi, vienas iš gydymo metodų yra chemoterapija. Ji parenkama pagal sarkomos tipą – minkštųjų audinių, kaulų ar kt.
Pasak B. Brasiūnienės, šiais laikais sarkomų gydymas vis labiau tampa individualizuotas.
„Išanalizavus sarkomos genetinį profilį, išplitusios ligos atveju rekomenduojamas specifinis taikinis vaistas.
Deja, kad pilnai funkcionuotų individualizuotas gydymas, išlieka taikinio vaisto prieinamumo problema – dažnai tai brangūs, nekompensuojami vaistai“, – teigė gydytoja.
„Chirurginį gydymą galima taikyti siekiant sumažinti naviko sukeliamus simptomus bei prailginti paciento išgyvenamumą.
Po chirurgijos gali būti taikoma radioterapija – ji padeda sustabdyti navikinių ląstelių augimą ar sumažinti skausmą“, – pridūrė dr. R. Baušys.
