Neseniai vienoje sostinės parduotuvėje mačiau, kaip apsipirkinėja emigrantas ir netekau žado.
Tik įžengus į parduotuvę nugirdau rėkaujantį vyrą, kuris prie kasos šūkavo, gestais rodė savo nepasitenkinimą.
Kol susirinkau savo pirkinių krepšį ir priėjau prie kasų, jis vis dar buvo ten ir toliau koneveikė visas pardavėjas.
Jis rėkė, kad tik Lietuvoje tokios nesąmonės dedasi, užsienyje, kur jis gyvena, nieko panašaus nebūtų nutikę.
Galiausiai nepatenkintas pirkėjas paklausė aplinkinių ir paskambino į savo užsienio banką išsiaiškinti savo problemos priežasties. Užuojauta jo darbuotojams, nes vyras ir jiems paleido angliškų, rusiškų ir lietuviškų keiksmažodžių krušą.
Iš tiesų tai stebint visą šią situaciją apėmė svetima gėda. Buvo gaila niekuo dėtų parduotuvės darbuotojų, gaila vyro žmonos ir vaiko. Ir buvo labai liūdna dėl mūsų tautiečių, kurie į gimtinę grįžę su storomis piniginėmis įsivaizduoja esantys visagaliai, todėl gali žeminti aplinkinius.
