Dukrai persikėlus pas Petrą Gražulį – alimentų rebusas: advokatas įvardijo orientacinę 400 eurų sumą

Petras Gražulis, Birutė Navickaitė (nuotr. BNS, asm. archyvo)

Kokius klausimus turi išspręsti teismas?

Naujienų portalui tv3.lt skyrybų advokatas Dainius Židanavičius paaiškino, kaip sprendžiami su vaikais susiję tėvų ginčai, nuo ko priklauso vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymo dydis bei kada į procesą įtraukiama Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Jeigu tėvai augina nepilnametį vaiką, teismas turi atsakyti į tris esminius klausimus: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens, kokia tvarka bendraus su atskirai gyvenančiu tėvu ar mama ir kokio dydžio išlaikymą šis turės mokėti.

Svarbu, kas iki skyrybų labiau rūpinosi vaiku

Tėvams susitarus, jie gali patys nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su kitu iš tėvų tvarką ir išlaikymo sumą. Tačiau kilus nesutarimui galutinį sprendimą priima teismas.

D. Židanavičiaus teigimu, vertinama, su kuriuo iš tėvų vaiką sieja artimesnis ryšys ir kuris gali geriau pasirūpinti jo interesais. Didelę reikšmę turi ir paties vaiko pozicija.

Teismas taip pat analizuoja šeimos gyvenimą iki skyrybų. Atsižvelgiama į tai, kuris iš tėvų aktyviau dalyvavo vaiko kasdienybėje, rūpinosi jo buitimi, ugdymu, sveikata ir kitais poreikiais. Advokato teigimu, dažniausiai vienas iš tėvų šiose srityse būna prisiėmęs daugiau atsakomybės.

Vaiko pasirinkimas gali turėti lemiamą svorį

Jeigu vaikas jau geba aiškiai išsakyti ir pagrįsti savo norą, o jo pasirinkimas neprieštarauja jo paties interesams, tokia nuomonė gali tapti vienu svarbiausių teismo vertinamų kriterijų. Ypač svarbu, kad vaikas ne tik nurodytų, su kuo nori gyventi, bet ir paaiškintų savo motyvus.

Vis dėlto vien vaiko pageidavimas nėra absoliutus. Jeigu pasirinkimas keltų grėsmę jo saugumui ar neatitiktų interesų, teismas gali nuspręsti juo nesivadovauti. Kaip pavyzdį advokatas pateikė situaciją, kai tėvas smurtauja, tačiau vaikas vis tiek jį labiau myli ir nori gyventi kartu. Tokiu atveju pirmiausia būtų vertinamas vaiko saugumas.

Konkretaus amžiaus, nuo kurio vaiko nuomonė automatiškai įgytų lemiamą reikšmę, nėra. Sudėtingiau būna tada, kai vaikas pats negali aiškiai pasirinkti vieno iš tėvų.

Kaip apskaičiuojamas išlaikymas?

Pasak D. Židanavičiaus, visiems atvejams vienodos alimentų sumos nėra. Išlaikymas nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius dalykus – abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkrečius vaiko poreikius. Vertinama, kokį turtą tėvai turi, kiek uždirba ir kiek lėšų reikia vaikui.

Įprastose situacijose teismai neretai remiasi ir minimalia mėnesine alga. Šiuo metu ji, atskaičius mokesčius, siekia 846 eurus. Advokato teigimu, atskirai gyvenantis ir su vaiku bendraujantis tėvas ar mama turėtų skirti maždaug pusę šios sumos. Taigi standartiniu atveju būtų kalbama apie maždaug 400 eurų išlaikymą per mėnesį.

Po tėvų skyrybų vaiko gyvenimo sąlygos neturėtų smarkiai pablogėti

Nustatydamas išlaikymo dydį teismas vertina ne tik būtiniausius vaiko poreikius, bet ir iki skyrybų šeimoje buvusį gyvenimo lygį. Siekiama, kad dėl tėvų išsiskyrimo vaiko sąlygos nepablogėtų nepagrįstai.

Todėl gali būti atsižvelgiama, ar vaikas lankė privačią ugdymo įstaigą, kokiose parduotuvėse jam buvo perkami drabužiai, ar šeima du ar tris kartus per metus keliaudavo į užsienį, taip pat kaip dažnai lankydavosi restoranuose.

Kokį vaidmenį atlieka Vaiko teisių apsaugos tarnyba?

D. Židanavičius pabrėžė, kad bylose ir ginčuose dėl vaikų dalyvauja Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Ji privalomai įtraukiama tiek į skyrybų bylas, tiek į kitus su vaikais susijusius procesus, įskaitant nesusituokusių tėvų ginčus, nes turi padėti užtikrinti vaiko interesus.

Vaikas apsigyveno pas tėvą – ar alimentus iškart turi mokėti mama?

Vien tai, kad vaikas faktiškai persikėlė pas kitą iš tėvų, ankstesnio teismo sprendimo automatiškai nepanaikina.

Advokato teigimu, jeigu vaikas nebegyvena su mama ir persikelia pas tėvą, išlaikymą iš esmės turėtų pradėti teikti mama. Tačiau tam tėvui reikėtų kreiptis į teismą ir prašyti oficialiai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Kol tai nepadaryta, lieka galioti ankstesnis sprendimas, pagal kurį vaikas gyvena su mama, o išlaikymą moka tėvas.

Tokiu atveju vien žodinio susitarimo gali nepakakti. Tėvui rekomenduojama prašyti teismo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo su motina tvarką ir priteisti iš jos išlaikymą. Šiuos klausimus tėvai taip pat gali išspręsti sudarydami taikos sutartį.

Ką paaiškino Vaiko teisių apsaugos tarnyba?

Anksčiau tv3.lt komentaro kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Gintarę Noliūtę.

Ji nurodė, kad besiskiriančių ar atskirai gyvenančių tėvų nesutarimai dažniausiai kyla dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, vieno iš tėvų dalyvavimo priežiūroje bei auklėjime ir bendravimo tvarkos. Daug tokių konfliktų pavyksta išspręsti taikiai, padedant vaiko teisių gynėjams, mediatoriams, psichologams ar kitiems specialistams.

Vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų jis gyvena. Tėvai gali susitarti tiek dėl sumos, tiek dėl mokėjimo tvarkos, o susitarimo nepasiekus išlaikymo klausimą sprendžia teismas.

G. Noliūtė pabrėžė, kad vaiko teisių gynėjai alimentų dydžio nenustato ir jų neskiria. Tai daroma tėvų susitarimu arba teismo sprendimu.

Tarnyba reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Gavę duomenų, kad vaikui ar šeimai gali reikėti pagalbos, specialistai įvertina konkrečias aplinkybes, o nustačius poreikį inicijuoja ir organizuoja reikalingą pagalbą. Prireikus imamasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl vaiko auginimo ir auklėjimo, vaiko teisių gynėjai gali juos konsultuoti, organizuoti pokalbius, padėti ieškoti taikaus sprendimo bei nukreipti pas psichologus ar kitus specialistus. Nepavykus susitarti, tėvai gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ar išlaikymo. Galutinį sprendimą teismas priima įvertinęs visas aplinkybes ir vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais.

Tarnyba primena, kad vaikui svarbu išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Todėl sprendžiant nesutarimus raginama palaikyti pagarbius santykius ir ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų vaiko saugumą, emocinę gerovę bei galimybę bendrauti su tėvu ir mama.

Konsultacijų galima ieškoti Vaiko teisių TV, nemokamu telefonu 0 800 10 800 arba parašius žinutę svetainės vaikoteises.lrv.lt pokalbių laukelyje. Apie galimą vaiko teisių pažeidimą galima pranešti artimiausiam vaiko teisių apsaugos skyriui, užpildyti formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.