Du kartus išleista iš ligoninės, po kelių valandų mirė: teismai įvardijo Šilutės medikų atsakomybę
Du teismai pripažino Šilutės ligoninės medikų atsakomybę dėl miesto gyventojos mirties. Ūmų krūtinės skausmą jautusi moteris į gydymo įstaigą kreipėsi du kartus, tačiau po abiejų apžiūrų buvo išleista gydytis namuose.
Po antrojo vizito pacientei rekomenduota pablogėjus savijautai vėl kreiptis pagalbos. Tačiau nepraėjus nė 12 valandų moteris staiga mirė.
Šilutės ligoninei ieškinį pateikė mirusiosios sutuoktinis ir du vaikai. Bylą pirmiausia nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, vėliau – Lietuvos apeliacinis teismas. Abi instancijos patvirtino, kad ligoninė yra atsakinga už pacientės mirtį.
Į ligoninę atvežė dėl deginimo krūtinėje
Klaipėdos apygardos teismas šeimos ieškinį patenkino iš dalies. Našliu likusiam vyrui iš Šilutės ligoninės priteista visa jo prašyta 30 tūkst. eurų neturtinė žala. Kiekvienam moters vaikui skirta po 5 tūkst. eurų, nors jie prašė po 20 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, 2017 m. spalio 31 d. apie 19.43 val. vyras atvežė žmoną į Šilutės ligoninę. Ji skundėsi pablogėjusia savijauta ir deginančiu pojūčiu krūtinėje.
Pacientę priėmusi gydytoja jos nusiskundimus įrašė į Asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, paskyrė tyrimą ir krūtinės ląstos rentgenogramą. 21.10 val. kortelėje dar kartą pažymėtas deginimas krūtinėje, moteriai skirta vaistų.
Apie 22 val. gydytoja nurodė, kad pacientės būklė pagerėjo, o tyrimų rezultatai atitinka normą. Moteris buvo išleista namo ir paraginta kreiptis į šeimos gydytoją.
Namuose ji praleido ilgiau nei parą. Lapkričio 2 d. apie 7.40 val. šilutiškė dar kartą atvyko į tą pačią ligoninę, kur ją apžiūrėjo kita gydytoja.
Apie 8.05 val. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus šeimos medicinos gydytoja užfiksavo, kad pacientė jaučia deginantį skausmą kairėje krūtinės pusėje ir stemplėje. Skausmą pati moteris įvertino 5–6 balais, o kortelėje buvo pažymėta, kad tai antras jos kreipimasis. Jai paskirti keli tyrimai ir duota vaistų.
10.20 val. sveikatos kortelėje įrašyta, kad pacientės būklė yra patenkinama. Ji vėl išleista gydytis ambulatoriškai, rekomendavus būklei pablogėjus kreiptis pakartotinai.
Dar kartą atvykti į ligoninę moteris nebespėjo. Tą pačią lapkričio 2-osios dieną, apie 21 val., ji mirė plyšus širdžiai.
Teismas nustatė medikių klaidas
Teismo vertinimu, pirmą kartą pacientę apžiūrėjusi gydytoja, nustatydama diagnozę ir parinkdama gydymo taktiką, galimai nesivadovavo Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais.
Nustatyta, kad medikė neišsamiai surinko ligos anamnezę ir neįvertino skausmo intensyvumo balais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog pacientę reikėjo guldyti į ligoninę stebėti, o ne, davus nuskausminamųjų, išleisti namo.
Analogiškų trūkumų teismas nustatė ir antrosios gydytojos veiksmuose. Per pakartotinį vizitą ji taip pat neišsamiai surinko informaciją apie pacientės ligą, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, tinkamai neįvertino tyrimų rezultatų reikšmės, pasirinko netinkamą gydymą ir pateikė netinkamas tolesnio gydymo rekomendacijas.
Teismas pažymėjo, kad jei Šilutėje nebuvo galimybių moters gydyti, ji turėjo būti skubiai pervežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Vietoj to pacientė buvo paleista namo.
Konstatuota, kad gydytojų veiksmai tapo tiesiogine moters mirties priežastimi. Teismas nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp Šilutės ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir pacientės mirties.
Šeimai priteista neturtinė žala
Teismas nustatė, kad moteris ir jos vyras santuokoje praleido 32 metus. Jų tarpusavio ryšys įvertintas kaip artimas, pagarbus ir paslaugus.
Vyras abu kartus vežė žmoną į ligoninę, taip pat lydėjo ją pas šeimos gydytoją ir gerai žinojo jos ligų pobūdį. Teismo posėdyje jis nuosekliai išdėstė šeimos patirtį Šilutės ligoninėje. Dėl to jam priteista visa prašyta 30 tūkst. eurų neturtinė žala.
Moters vaikams skirtos gerokai mažesnės sumos, nei jie prašė. Teismas argumentavo, kad vaikai jau turi savo šeimas, gyvena atskirai nuo tėvų ir negali jiems skirti viso laiko, todėl bendravimas nėra nuolatinis, o emocinis ryšys silpnėja.
Be to, nė vienas iš vaikų nepateikė įrodymų, kad po motinos mirties būtų pablogėjusi jų sveikata ar emocinė būklė. Todėl jų reikalavimai patenkinti tik iš dalies – kiekvienam priteista po 5 tūkst. eurų. Ši sprendimo dalis buvo apskųsta, tačiau aukštesnės instancijos teismas jos nepakeitė.
Šilutės ligoninės atstovai teisme laikėsi pozicijos, kad gydytojų veiksmuose nebuvo neteisėto neveikimo, kuris būtų sukėlęs arba galėjęs sukelti žalą pacientei.
Gydymo įstaigos atstovai taip pat mėgino atsakomybę perkelti pačiai moteriai. Jie teigė, kad civilinėje byloje nėra duomenų, ar laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo apsilankymo ji vartojo aspiriną ir rūpinosi sveikata taip, kaip rekomendavo gydytojai.
