Dirbantiems turi gerų naujienų: kai kurių atlyginimas augs net 300 eurų po mokesčių

Kiekvienam be išimties svarbus dokumentas – 2026 m. valstybės biudžeto projektas – ketvirtadienį nugulė ant Vyriausybės stalo. Finansų ministerijos parengtam projektui sulaukus pritarimo Ministrų kabinete, aiškėja, iš kur surinksime reikalingas lėšas bei kaip jos bus skirstomos.

Tiesa, prieš Vyriausybėje pradedant svarstyti biudžeto projekto teisės aktus, susipažinti su svarbiausiais punktais visuomenė galėjo jau trečiadienį.

Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatė pagrindinius įsipareigojimus ir rodiklius, kurie numatyti 2026 m. valstybės biudžeto projekte.

„Kitų metų valstybės biudžete gynybos finansavimas pasieks 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra rekordinis dydis, atitinkantis geopolitinę situaciją ir poreikius.

Darome ir toliau darysime viską, kad mūsų gyventojai būtų ir jaustųsi saugūs – tiek socialine, tiek valstybės saugumo prasme“, – apie prioritetus kalbėjo I.Ruginienė.

Gynybos finansavimui skiriamos lėšos sudarytų apie 4,8 mlrd. Eur. 700 mln. Eur šios sumos būtų dengiama iš Valstybės gynybos fondo.

Kils atlyginimai, pensijos

Be gynybos įsipareigojimų numatoma, kad minimali mėnesinė alga (MMA) augtų 115 Eur – iki 1153 Eur. Tuo metu minimalus valandinis atlyginimas (MVA) būtų didinamas iki 7,05 Eur prieš mokesčius. Toks siūlymas sulaukė Vyriausybės pritarimo.

„Galime pasidžiaugti, kad minimali alga auga beveik 70 Eur į rankas. Didėjimas yra 11 proc. Visas šis augimas pasiekiamas be neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo. NPD nedidinamas antrus metus iš eilės“, – Vyriausybės posėdyje dėmėsį atkreipė projektą pristatęs finansų ministras.

Planuose numatyta didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, trenerių darbo užmokestį – tam žadama skirti beveik 150 mln. Eur. Medikų atlyginimų didinimui būtų skiriama 148 mln. Eur, rezidentų – 10,6 mln. Eur, statutinių pareigūnų – 24,1 mln. Eur, kultūros darbuotojų – 12 mln. Eur, o 9,5 mln. Eur – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų.

K.Vaitiekūnas įvardijo, kiek 2026 m. skirtingų profesijų atstovams vidutiniškai augs atlyginimas „į rankas“. Lyginant su šiais metais, gydytojų atlyginimas augtų 103 Eur, slaugytojų – 127 Eur, rezidentų – 313 Eur, mokytojų – 93 Eur, mokslo ir studijų insititucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams – 105 Eur, treneriams – 76 Eur, kultūros ir meno darbuotojams – 62 Eur, o statutiniams pareigūnams – 110 Eur.

Tuo metu pensijos vidutiniškai didėtų 12 proc. ir pasiektų apie 800 Eur. Skaičiuojama, kad toks augimas palies daugiau nei penktadalį šalies gyventojų. Vidutinė pensija augtų apie 80 Eur, o turint būtinąjį stažą – apie 90 Eur. Pensijų ir kitų išmokų indeksavimui išvis numatoma skirti 388,4 mln. Eur.

I.Ruginienė ir K.Vaitiekūnas.<br />R.Danisevičiaus nuotr.” data-lazy-src=”</a></p><p>Socialinės paramos išmokų ir kitiems baziniams dydžiams didinti planuojama išleisti 98,6 mln. Eur. Džiugių naujienų paruošta vaikus auginantiems tėvams. Nuo kitų metų birželio vienkartinė išmoka vaikui didėtų 266 Eur (35 proc.), o vaiko išlaikymo išmoka augtų 59 Eur (47 proc.). Taip pat plečiamas išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas. Ji būtų mokama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.</p><p><strong>Iš ko surinksime lėšas?</strong></p><p>Kaip numatoma Finansų ministerijos registruotame projekte, biudžeto pajamos kitąmet augs 16,8 proc., o išlaidos – 18,9 proc. Atitinkamai, iki 21 mlrd. ir 27,5 mlrd. Eur.</p><p>Aiškėja, kad numatomas valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,7 proc. nuo BVP, o valdžios sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,1 proc. nuo BVP.</p><p>„Iš tiesų galime pasidžiaugti, kad šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose <em>(aut. past. – valstybės, „Sodros“, PSDF ir savivaldybių)</em>, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – ketvirtadienį kalbėjo K.Vaitiekūnas.</p><p>Didžiąją dalį pajamų 2026 m. žadama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ši suma sieks 7,54 mlrd. Eur arba 35,9 proc.</p><p>3,98 mlrd. Eur arba 18,9 proc. bus surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).</p><p>O 3,68 mlrd. Eur pajamų arba 17,5 proc. iš Europos Sąjungos (ES) ir kitų finansinių paramos lėšų.</p><p>Mažesnė dalis iš akcizų. Ši suma sieks 2,28 mlrd. Eur arba 10,8 proc..</p><p>Tuo metu iš pelno mokesčio planuojama susirinkti 2,24 mlrd. Eur arba 10,7 proc.</p><p><a class=Pinigai.<br />V.Skaraičio nuotr.” data-lazy-src=”</a></p><p>Dar 482 mln. Eur (2,3 proc.) įkris iš kitų mokesčių, o 796,6 mln. Eur (3,8 proc.) iš kitų pajamų.</p><p>„Turbūt visi čia esantys puikiai žinome, kad pagrindinės valstybės pajamos susideda iš mokestinių pajamų. Keturi pagrindiniai mokesčiai yra PVM, GPM, akcizai ir pelno mokestis“, – Ministrų kabinetui taip pat sakė K.Vaitiekūnas.</p><p><strong>A. Izgorodinas: dalį MMA augimo suvalgys infliacija</strong></p><p>Vyriausybei pristatytas kitų metų biudžetas jau sulaukė ir įvairių vertinimų.</p><p>Štai „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad kitų metų biudžeto deficitas bus didžiausias nuo 2020 m. (COVID-19 pandemijos metų). Tuomet šis rodiklis siekė 6,4 proc. BVP. Nepaisanto to, teigiama, kad bendras biudžeto deficitas ir valstybės skola lieka tvarumo ribose.</p><p>„Šis aspektas teigiamai nustebino. 2026 m. biudžeto deficitas neviršys 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribos, valstybės skola padidės iki 45 proc. BVP, tačiau liks pastebimai mažesnė nei 60 proc. Mastrichto kriterijaus riba“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė A.Izgorodinas.</p><p>Tuo metu vienas iš pagrindinių Vyriausybės uždavinių, pasak ekonomisto, bus užtikrinti, kad faktinis biudžeto pajamų augimas atitiktų planą ir pasiektų 17 proc.</p><p>„Toks augimas nėra neįmanomas, tačiau yra ambicingas. Šio tikslo išpildymas iš valdžios reikalaus nemažai atkaklumo.  Ambicingas biudžeto pajamų planas yra ir pagrindinė 2026 m. biudžeto rizika: jeigu pajamų eilutėje matysime atsilikimą nuo gana ambicingo plano, deficitas nesunkiai viršys 3 proc. BVP ribą, sparčiau augtų ir valstybės skola“, – prognozavo jis.</p><p>A.Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad penktadalį šalies BVP kurianti ir tris ketvirtadalius visų eksporto apimčių generuojanti Lietuvos pramonė siunčia sulėtėjimo signalus, o tai 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimo kontekste kelia nerimą.</p><p><a class=A.Izgorodinas.<br />J.Elinsko (ELTA) nuotr.” data-lazy-src=”</a></p><p>„Lėtesnis eksporto augimas 2026 m. gali pakenkti valstybės biudžeto pajamų pusei. Tačiau iš kitos pusės, 2026 m. biudžeto pajamas teigiamai veiks pensijų sistemos reforma. Manome, kad pensijų reforma į Lietuvos vartojimo rinką 2026 m. įneš apie 1,3 mlrd. Eur, kas teigiamai veiks pagrindinių biudžeto pajamų eilučių – PVM ir akcizų – surinkimą“, – kitą medalio pusę įžvelgė ekonomistas.</p><p>Nors kitąmet numatomas 11 proc. siekiantis minimalaus darbo užmokesčio augimas, A.Izgorodinas sako, kad dalį augimo „suvalgys“ ir augančios kainos. Anot jo, paslaugų infliacijos segmente maždaug pusė MMA augimo yra automatiškai perkeliama ant vartotojų pečių. Todėl realu, kad kitais metais išvysime 5,5–6 proc. siekiantį paslaugų kainų šuolį.</p><p><strong>Šalies verslas: tai – „istorinis“ sprendimas</strong></p><p>O štai Lietuvos verslo konfederacija (LVK) giria gynybos finansavimo augimą, kuris, kaip teigiama, yra įspūdingas.</p><p>„Biudžetas krašto apsaugai auga beveik 1,5 mlrd. Eur. Be to, praeitais metais buvo priimtas sprendimas skolintis 800 mln. Eur gynybai. Šiame kontekste papildomi 1,5 mlrd. Eur atrodo dar ryžtingiau ir įspūdingiau“, – pažymima konfederacijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.</p><p>Pastebima, kad Vyriausybei dėl to teko rinktis, kam skirti mažiau dėmesio. Šiomis sritimis, LVK manymu, tapo infrastruktūra bei ekonomika.</p><p>Tuo metu socialinė apsauga ir viešasis sektorius – antrasis prioritetas kitų metų biudžete.</p><p>„LVK tikisi, kad visuomenės grupės, kurios daug metų galėdavo džiaugtis didesniais atlyginimų ar socialinių išmokų augimais, supras, jog valstybės biudžetas nėra guminis ir įvertins Vyriausybės pastangas suderinti gynybos reikmes su socialine apsauga ir viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų didinimu“, – savo poziciją taip pat dėstė konfederacija.</p>    </div><!-- .entry-content --></article>    <div class=

Įdomybės.lt