Darbo rinkoje – didelis lūžis nuo lapkričio 1-osios: keisis atleidimo, algų ir atsiskaitymo taisyklės

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbuotojų ir darbdavių laukia reikšmingi Darbo kodekso pokyčiai. Naujos nuostatos keis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarką, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminus ir galutinį atsiskaitymą. Daugiau lankstumo numatyta susitarimuose su didesnį darbo užmokestį gaunančiais darbuotojais, taip pat nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse, nurodoma pranešime spaudai.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad pakeitimų paketas platus, todėl abiem darbo santykių pusėms vertėtų iš anksto įvertinti jo poveikį.

Pasak Š. Orlavičiaus, naujovės apima labai skirtingas sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų. Dėl to svarbu matyti ne pavienius pakeitimus, o jų visumą ir tiksliai žinoti, kada naujos taisyklės pradedamos taikyti.

Atleidimui darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Viena svarbiausių naujovių susijusi su Darbo kodekso 59 straipsniu, nustatančiu darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. Nuo lapkričio 1 d. šiuo pagrindu galintis pasinaudoti darbdavys sutartį galės nutraukti tik turėdamas pagrįstą priežastį.

Darbuotoją ir toliau reikės įspėti prieš tris darbo dienas bei išmokėti jam ne mažesnę kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Kartu panaikinamas reikalavimas, pagal kurį darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia priežastis negalėjo sutapti su Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje įvardytomis priežastimis. Tikimasi, kad tai suteiks daugiau teisinio aiškumo, sumažins ginčų tikimybę ir paskatins šia išimtine darbdavio teise naudotis atsakingai, išsaugant darbuotojo apsaugą per išeitinę išmoką.

Kitaip bus skaičiuojamas ir terminas, per kurį sprendžiama, ar atleisti darbo pareigas pažeidusį darbuotoją. Į vieno mėnesio terminą sprendimui priimti nebebus įtraukiamas laikotarpis, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo arba atostogų.

VDI kanclerio teigimu, sprendimas nutraukti darbo santykius negalės būti vien formalus. Vertinant pažeidimą reikės atsižvelgti į jo sunkumą, pasekmes ir aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį bei darbo rezultatus, o atleidimas turės būti proporcingas.

Naujovių bus ir tuomet, kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios. Jeigu sutartis prieštaraus įstatymams, šio prieštaravimo nebus galima pašalinti, o darbuotojas nesutiks arba negalės būti perkeltas į kitą laisvą vietą, išeitinė nebus mokama, kai prieštaravimas įstatymams atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Galutinį atsiskaitymą bus galima išdėstyti

Nuo lapkričio pasikeis ir galutinio atsiskaitymo galimybės. Kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui priklausanti suma bus didesnė už jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, šalys galės sutarti, kad šią ribą viršijanti dalis būtų sumokėta vėliau.

Vis dėlto atsiskaitymo nebus galima atidėti neapibrėžtam laikui. Likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Didesnį atlyginimą gaunantys darbuotojai galės tartis lanksčiau

Platesnės individualių susitarimų galimybės bus suteiktos darbuotojams, kurių darbo sutartyje įrašytas mėnesinis darbo užmokestis siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Su šiais darbuotojais bus galima plačiau tartis dėl nukrypimo nuo Darbo kodekso ar kitose darbo teisės normose įtvirtintų imperatyvių taisyklių. Būtina sąlyga – susitarimas turės išlaikyti darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą.

Tačiau kai kuriose srityse nukrypti nuo teisės aktų reikalavimų ir toliau nebus leidžiama. Tai apims maksimalųjį darbo ir minimalųjį poilsio laiką, darbo sutarties sudarymą, darbuotojų saugą ir sveikatą, lyčių lygybę bei nediskriminavimą.

Šios grupės darbuotojams taip pat bus galima nustatyti ilgesnį, iki šešių mėnesių trunkantį išbandymo terminą.

Š. Orlavičius pabrėžia, kad platesnė susitarimų laisvė nesuteikia teisės sutartyje įrašyti bet kokių sąlygų. Pagrindinis kriterijus liks abiejų šalių interesų pusiausvyra, o kilus ginčui susitarimo teisėtumas galės būti vertinamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Naujos nuotolinio darbo ir darbo laiko taisyklės

Pakeitimai bus aktualūs ir darbuotojams, kuriems Darbo kodeksas užtikrina papildomas garantijas derinant darbą su šeimos ar kitais įsipareigojimais.

Darbdavys ir toliau privalės patenkinti tokią garantiją turinčio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai būtų neįmanoma dėl darbo organizavimo arba gamybos proceso ypatumų. Kolektyvinėje sutartyje dėl šios dalies galės būti susitarta kitaip.

Iš Darbo kodekso bus pašalinta iki šiol taikyta papildoma išimtis, susijusi su pernelyg didelėmis nuotolinio darbo organizavimo sąnaudomis.

Panašiai patikslinama ir darbuotojų teisė prašyti jų pageidaujamo darbo laiko režimo. Sprendžiant dėl tokio prašymo svarbiausi bus darbo organizavimo bei gamybos proceso ypatumai.

Kolektyvinėse sutartyse – daugiau pasirinkimų

Pakeitimų sulauks ir kolektyviniai darbo santykiai. Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse bus galima plačiau susitarti dėl kasmetinių atostogų panaudojimo ir kompensavimo.

Tokiose sutartyse, be kita ko, galės būti numatytas trumpesnis – dvejų metų – laikotarpis, kuriam pasibaigus darbuotojas netektų teisės pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų, jeigu realiai turėjo galimybę jas panaudoti.

Kolektyvinėse sutartyse taip pat bus galima nustatyti atvejus, kai už dalį nepanaudotų atostogų darbuotojui išmokama piniginė kompensacija.

Šiomis naujovėmis siekiama paskatinti darbuotojus laiku atostogauti, mažinti sukauptų atostogų kiekį ir sudaryti geresnes sąlygas planuoti darbo bei poilsio laiką.

Be to, stiprinamos darbo tarybų veiklos garantijos. Jos apims ir darbdavio pareigas, susijusias su tarybų veiklos finansavimu bei jų narių kvalifikacijos tobulinimu.

Esminė įsigaliojimo data – 2026 m. lapkričio 1-oji

Darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-1058 buvo priimtas 2026 m. birželio 25 d. Pagrindinės jo nuostatos įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.

VDI primena, kad būtina atsižvelgti ir į pereinamąsias nuostatas. Iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams, nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams bei kitais įstatyme nurodytais atvejais bus taikomos iki pakeitimų įsigaliojimo galiojusios Darbo kodekso taisyklės.

Kadangi naujovės apima daugiau sričių, darbdaviams ir darbuotojams svarbu susipažinti su visu pakeitimų paketu, o ne tik atskiromis jo dalimis.

Š. Orlavičius atkreipia dėmesį, kad lapkričio 1-oji nereiškia, jog nuo tos dienos pagal naujas taisykles automatiškai bus vertinami visi darbo santykių klausimai. Kiekvienu atveju reikės nustatyti, kada konkreti procedūra, procesas ar ginčas buvo pradėtas.