Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui.
Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių. Tiksliau, jau po kelerių metų pradėti automatiškai jį didinti priklausomai nuo to, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.
Kitaip tariant, kuo lietuviai ilgiau gyvena, tuo ilgiau turėtų ir dirbti, mokėdami mokesčius ar socialinio draudimo įmokas.
Tokias rekomendacijas ketvirtadienį pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios narė yra ir Lietuva. Praėjusios kadencijos Seimas atmetė tokį pasiūlymą. Ši valdančioji dauguma problemos, panašu, irgi neketina spręsti. Taigi veikiausiai prie jos turės grįžti jau nauja valdžia.
Nieko nedarant, teks skolintis vis daugiau
Kaip pastebima EBPO paskelbtoje 2022 m. Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės.
Nieko nedarant, teks skolintis vis daugiau
Kaip pastebima EBPO paskelbtoje 2022 m. Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės.
Nieko nedarant, teks skolintis vis daugiau
Kaip pastebima EBPO paskelbtoje 2022 m. Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės.
Nieko nedarant, teks skolintis vis daugiau
Kaip pastebima EBPO paskelbtoje 2022 m. Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės.
Jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, kurie moka mokesčius, bus vis mažiau, o tų, kuriems teks mokėti pensijas – vis daugiau.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kasmet pensinis amžius Lietuvoje pailgėja 2 mėnesiais ir 2026 m. pasieks 65 metus. Tai leidžia palaikyti pensijų tvarumą, pastebi EBPO ekspertai.
Kada bus galima išeiti į pensiją
MoterimsVyrams
202263 metai 8 mėn.1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. balandžio 30 d.202364 metai1959 m. gegužės 1 d. – 1959 m. gruodžio 31 d.202464 metai 4 mėn.1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d.202564 metai 8 mėn.1960 m. rugsėjo 1 d. – 1961 m. balandžio 30 d.202665 metai1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau
„Kad būtų išlaikytas tvarumas, <…> Vyriausybė turėtų apsvarstyti automatinį sąryšį tarp pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės po 2026 m., kaip jau buvo rekomenduota ankstesnėje EBPO apžvalgoje ir kaip yra nustatyta kai kuriose kitose šalyse“, – rašoma rekomendacijose Lietuvai.
Paprastai kalbant, organizacija siūlo pakeisti dabartinį pensinio amžiaus skaičiavimą. Jis būtų nefiksuotas ir kaskart keičiamas priimant naują įstatymą Seime, o automatiškai pasikeistų paaiškėjus naujiems duomenims apie gyvenimo trukmę. Jeigu ji pailgėtų, norint išeiti į pensiją taip pat tektų dirbti ilgiau.
