Dainininkas Deividas Norvilas-Deivis (43 m.) pasidalino mintimis apie gyvenimą.
– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pats gyvenimas: nuotykiai, nežinomybė, vaikai, draugai, gamta.
Kalbant apie kūrybinį įkvėpimą, aš seniai kūriau eiles. Anksčiau įkvėpimą dažniausiai skatino nusivylimai, o dabar mano gyvenime viskas ganėtinai gražu, todėl kūrybą esu patraukęs į šalį, pagal kitų eiles man paprasčiau rašyti dainas. Nors labai mėgstu gamtą, ji manęs visiškai neįkvepia kūrybai. Kodėl, negaliu paaiškinti nei sau, nei kitiems.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Visaip: užrėkiant, nusišypsant, išsiskiriant originalia apranga. Iš tikrųjų atkreipti mano dėmesį lengva, bet išlaikyti ilgesnį laiką sudėtingiau. Tolesnę eigą lemia pašnekovo intelektas, bendrų temų radimas. Esu smalsus, mėgstu bendrauti ne tik su muzikantais. Įdomu pasikalbėti su nežinomų profesijų žmonėmis, jeigu jie yra išsilavinę.
– Koks patinka patiekalas?
– Mėgstamo neturiu. Man patinka gaminti ir tuo užsiimu dažnai. Tik nemoku gaminti desertų, nes ten reikia sverti produktus, o man tai nepatinka. Maisto gaminimas turi būti kūryba su improvizaciniais viražais.
Mano patiekalų valgiaraštyje – didkepsnis, įvairūs vištienos patiekalai, jūrų gėrybės, pica, patinka itališka, kinų virtuvė. Sočius lietuvių virtuvės valgius valgome rečiau, nes tiek nedirbame, kad išeikvotume pakankamai kalorijų.
Mano žmona Renata visiškai nemėgsta gaminti, o kai nemėgsti, ir rezultatas nebūna toks, kokio norėtum. Žmona man yra padovanojusi dešimties pamokų kulinarinius kursus pas virtuvės vadovą Liutaurą Čepracką. Iš to beveik nieko neatsimenu, kažkur guli užrašai, bet jais nesinaudoju. Patinka pačiam žongliruoti prie viryklės.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Gamtos. Jis įvairus skirtingu metų ir paros laiku. Vienoks ankstyvą rytmetį rūkui nusileidus ir rasos lašeliams ant žolės sužibus, po lietaus, kitoks po šalnų, žiemą apšarmojus medžiams, pavasarį skleidžiantis žiedams ar prisirpus vasaros gėrybėms.
Nesu įnoringas kvepalams, kai kada jie nuteikia maloniai, bet kartais net turi atstūmimo efektą. Esu net nesusidraugavęs su žmonėmis dėl specifinių jų kvepalų, kurių negalėjau pakęsti. Tada atrodo, kad ir jais kvepiantis žmogus kažkuo nepatrauklus.
