Su kuria pagalve norėtum būti uždusinta?“ – jų buvo dvi, bet net nelaukęs atsakymo, vienturtis sūnus vieną jų griebė į rankas ir užmetęs motinai ant veido iš visų jėgų ėmė ją spausti. Taip stipriai, kad, rodos, ką tik iš ligoninės po sunkios ligos į namus sugrįžusi motina tuoj paliks šį gyvenimą. Bet nors ir silpnos sveikatos, nors ir metai jau nebe tie, noras gyventi tą akimirką buvo toks didelis, kad jai šiaip ne taip pavyko išsivaduoti.
Liko gyva, bet žino, kad sūnus norėjo uždusinti. Ir iki šiol persekioja baimė, kad tai jis vis tiek gali padaryti – ateis naktį, kai ji miegos, ir uždėjęs pagalvę ant veido ją taip stipriai suspaus, jog išsivaduoti jau nebepavyks.
„Aš labai bijau savo sūnaus“, – susijaudinusi prisipažino garbaus amžiaus senjorė, daugybę metų dirbusi vienoje Vilniaus ligoninėje.
Paguoda senatvėje turėjęs būti sūnus virto tikru skausmu – moteris vis savęs klausia, ką ne taip gyvenime padarė, kad tokį pragarą turi išgyventi tada, kai turėtų džiaugtis savo nugyventų metų akimirkomis. O atsakymo nėra.
Na, taip, sūnus pastaruoju metu gėrė daug alkoholio, pernelyg daug ir be perstojo, bet jeigu jis girtas norėjo uždusinti, vadinasi, šis noras glūdėjo kažkur giliai širdyje ir esant blaiviam? Atsakymo nėra, bet mintys niekur nedingsta.
„O jeigu jis naktį ateis į mano kambarį?“ – ne kartą klausė moteris, savo bendraamžės draugės įkalbėta nebetylėti, atvykusiems policijos pareigūnams.
Jos sūnų į komisariato areštinę pareigūnai uždarė vos vienai parai – čia išsiblaivęs (sulaikymo metu buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas) vyras grįžo atgal į namus. Pas mamą, su kuria beveik visą gyvenimą gyveno – tik keletui metų ją buvo palikęs, kai sukūrė savo šeimą, bet santuoka ilgai netruko.
„Su žmona išsiskyriau dėl mamos – žmona man sakydavo, kad neturiu laiko ja rūpintis“, – teisinosi vienturtis šios sūnus, pažymėjęs, jog tai, kas įvyko – didžiulė klaida ir dėl to kaltas tik alkoholis.
Labai daug alkoholio – be pertraukų kasdien gėrė visą mėnesį, kartais net nespėdavo pramerkti akių, kai ranka vėl ir vėl tiesdavo į butelį.
„Prisiekiu, kad nenorėjau mamos nužudyti, ją myliu ir ginu“, – kaip įmanydamas kitus bandė įtikinti vyras.
Didžiulis skausmas ir pažeminimas
„Paskutiniu metu sūnus labai dažnai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tapo labai agresyvus, man nuolat grasina, kad mane uždusins su pagalvėmis ir neleis toliau gyventi, – policijos komisariate savo liūdną istorija atskleidė buvusi ilgametė medikė. – Neseniai grįžau iš ligoninės, kurioje buvau gydoma, o sūnus kasdien geria, mane vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, net pakėlė ranką prieš mane – kelis kartus trenkė į galvą.“
Ir tai tęsėsi ne vieną dieną – kęsdama didžiulį skausmą ir pažeminimą moteris nedrįso kreiptis nei į medikus, nei į policiją. Vylėsi, kad sūnus supras klydęs, ateis ir atsiprašys. Bet to nebuvo – jo elgesys darėsi dar labiau neadekvatus.
„Jis vis mane keikė ir sakė, kad aš nebegyvensiu – jis padarys taip, kad nebegyvenčiau“, – moteris su ašaromis akyse pasakojo, kaip sūnus ją mušė, spaudė rankas, vadino šlykščiausiais necenzūriniais žodžiais.
O ji susigūžusi kamputyje tik tyliai dejavo ir meldė, kad tai tebūtų tik baisus sapnas. Labai baisus, nieko daugiau, – tuoj atsibus ir viskas bus praeityje.
„Labai bijau savo sūnaus, jis tikrai gali mane nužudyti – net bandė mane dusinti su pagalve, – apie siaubingą realybę pasakojimą tęsė vilnietė. – Pagalvės buvo dvi, jis prieš tai manęs paklausė: „Su kuria norėtum būti uždusinta?“ Aš jo pradėjau prašyti: „Vaikeli, nedaryk šito, turėsi nuodėmę visam savo gyvenimui.“ Bet tai jo nesustabdė.“
Moteris neslėpė, kad dabar net bijo naktimis miegoti: „Mano kambarys nėra rakinamas, todėl jis galėtų ateiti ir mane uždusinti.“
Moteris sunkiai vaikšto, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, bet prieš šešerius metus į jos namus atsikraustęs sūnus beveik nepadėdavo, todėl kartais į jos namus užsukdavo draugė – ji moterį ir apsiprausdavo, ir su ja pasikalbėdavo įvairiomis temomis.
„Ji nuvedė mane išsimaudyti, tada ir pamatė, kiek daug mėlynių ant mano kūno, – policijoje atviravo senjorė. – Iki tol nieko jai nebuvau apie tai sakiusi – nenorėjau. Bet ji pasakė, kad neturiu kentėti – privalau kviesti policiją ir padaryti tvarką su savo sūnumi.“
Mane užmuš ir viskas?“
Ir tą pačią dieną paskambino – sūnus siautėjo namuose, o ji išėjusi į laiptinę telefone surinko bendrojo pagalbos telefono numerį.
„Man, žinokit, labai reikia patarimo, – paskambinusi telefonu 112 kalbėjo ji (kalba netaisyta). – Mano sūnus geria mėnuo ir gal dešimt dienų, paskutines tris dienas labai agresyvus, aš ir pas kaimynę jau buvau, nu bijau aš jo. Ir mėlynių man pristatė ant rankų jau… Jis dabar rėkė ant manęs „su…, ja tebia ubju“, nu žinot, o kadangi aš vaikštinėju su lazdele, ir lazdelę namie pamiršau, aš turiu ir cukrinį diabetą, buvau ligoninėje pas mane ir širdies nepakankamumas, žinot, aš nežinau, ką man daryti. Tiesiog tos trys naktys, jisai biškį pamiega, kažkur išeina, mano tabletes nuo spaudimo kažkokias gėrė. Mielas ponas, ką man daryti, paimtų pagydyti, nu nežinau, gal pas jį balti arkliai. Mane užmuš ir viskas? Ir su pagalve reikia būtinai man ant burnos, kad aš numirčiau?“
