Lietuva ruošiasi dar kartą kelti dyzelino akcizą, tačiau verslas jau dabar jaučia pasekmes – dyzelino pardavimai smunka, o vežėjai masiškai piltis kurą važiuoja į Lenkiją, kur kainos ženkliai mažesnės.
Nors valdžia dar metų pradžioje žadėjo stabdyti akcizų augimą, realybė kitokia – akcizai didės, tik lėtesniu tempu.

Akcizas auga – dyzelinas brangs
Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti pastoviąją akcizo dalį iki 500 eurų už 1000 litrų. Kintamoji dalis liktų tokia pati.
Tai reikštų, kad:
-
dyzelinas brangs apie 4 centus,
-
benzinas – apie 6 centus,
-
dujos – 3,5–4 centus už litrą.
Ministerija ramina: tai neva padės išvengti dar didesnio kainų šuolio. Tačiau verslas turi kitą nuomonę.
Vežėjai: „Dovanojame pinigus Lenkijai“
Transporto bendrovės „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas kalba tiesiai:
„Padidinome akcizą ir atidavėme Lenkijai milijonus. Verslas perka kurą ten, kur pigiau – viskas logiška.“
Jo skaičiavimai paprasti:
jei įmonė turi 100 vilkikų, o dyzelinas Lenkijoje pigesnis 10 centų, kiekvieną mėnesį sutaupoma apie 30 tūkst. eurų.
Lietuva praranda ne tik kurą perkantį verslą – dingsta ir PVM bei akcizo pajamos.
Politikai pripažįsta: situacija bloga
Ekonomikos komiteto vicepirmininkė Birutė Vėsaitė neslepia – duomenys kalba patys:
-
per 9 mėnesius degalų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 209 mln. litrų,
-
biudžetas surinko dvigubai mažiau nei planuota.
„Prie dabartinių kainų pridėti dar 4 centus – tiesiog neprotinga“, – teigia ji.

Ekonomistai perspėja: poveikis bus tik vietiniams
Marius Dubnikovas sako dar aiškiau:
„Verslo Lietuva jau neturi. Papildoma akcizo našta gula ant gyventojų pečių.“
Jo teigimu, akcizų politika pasiekė lūžio tašką:
keli mokesčius, bet surinki mažiau.

Siūlomas sprendimas: grąžinti dalį akcizo
Kai kurios ES šalys verslams grąžina dalį akcizo – taip išlaiko konkurencingas kainas.
Pavyzdžiui, Belgija sugrąžina beveik 0,19 euro už litrą dyzelino.
Lietuvos vežėjai siūlo pasinaudoti tuo pačiu modeliu, tačiau politikai kol kas skeptiški.
Išvada: problema tampa chroniška
-
Akcizai didėja.
-
Kuro pardavimai krenta.
-
Verslas bėga į Lenkiją.
-
Biudžetas surenka mažiau, o gyventojai moka daugiau.
Ekspertai sutaria – jei Lietuva neperžiūrės savo politikos, praras dar daugiau pinigų ir tranzito srautų.








