Brangesni degalai stebuklo nepadarys: ekspertai įspėja, kokie eksperimentai gali baigtis itin brangiu remontu

Apie skirtingų degalų savybes ir vairuotojų mėginimus sutaupyti tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas bei Naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Brangesni degalai turi privalumų, bet sąnaudų smarkiai nesumažins

S. Pukalsko teigimu, skirtumas tarp įprastų ir brangesnių degalų egzistuoja, tačiau nereikėtų tikėtis, kad geresnis dyzelinas ar benzinas pastebimai sumažins sąnaudas 100 kilometrų.

Apčiuopiamo sutaupymo greičiausiai nebus, tačiau brangesni degalai paprastai pasižymi kitomis naudingomis savybėmis. Jie gali padėti apsaugoti variklį nuo užsiteršimo ir taip pailginti jo tarnavimo laiką.

Be to, gali sumažėti išmetamų teršalų kiekis. Profesorius kaip pavyzdį pateikė pagal antros kartos technologiją gaminamą dyzeliną, kurio savybės yra gerokai geresnės nei pirmos kartos biodyzelino.

Nors degalų sąnaudų skirtumas gali būti nepastebimas, mažėja kietųjų dalelių ir azoto oksidų kiekis, taip pat skiriasi pats degimo procesas. Toks dyzelinas lengviau užsiliepsnoja, o dyzeliniam varikliui svarbu, kad įpurkšti degalai užsidegtų kuo greičiau, degimo procesas spėtų tinkamai įvykti ir būtų ekonomiškas. Todėl, pasak S. Pukalsko, šie degalai iš tiesų duoda naudos.

Kada verta rinktis 98 benziną?

Dalis vairuotojų mano, kad vietoje gamintojo leidžiamo 95 benzino pasirinkę 98 benziną jie „palepins“ automobilį. Vis dėlto S. Pukalskas pabrėžė, kad sprendimas pirmiausia priklauso nuo transporto priemonės gamintojo rekomendacijų.

Vien aukštesnis oktaninis skaičius savaime negarantuoja nei mažesnių sąnaudų, nei geresnio automobilio veikimo. Tačiau jei instrukcijoje nurodyta, kad minimalus tinkamas benzinas yra 95, o rekomenduojamas – 98, aukštesnio oktaninio skaičiaus degalų poveikis gali būti juntamas.

Tokie automobiliai dažniausiai turi valdymo programoje įrašytą algoritmą, atpažįstantį aukštesnio oktaninio skaičiaus degalus. Sistema tuomet gali pakeisti tam tikrus variklio parametrus, pavyzdžiui, paankstinti uždegimo momentą.

Kuo anksčiau vyksta uždegimas, tuo ekonomiškiau gali dirbti variklis. Naudojant mažesnio oktaninio skaičiaus benziną to padaryti negalima, nes gali prasidėti detonacija. Taigi naudą aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas suteikia tuomet, kai automobilis yra pritaikytas šia galimybe pasinaudoti.

Degalų kainos kaimyninėse šalyse – panašios

Vertindamas siūlymus mažinti degalų kainas ir kitų valstybių praktiką, V. Baršys svarstė, kad kainų sumažinti galbūt neįmanoma. Jis atkreipė dėmesį, jog Lenkija panaikino taikytas lengvatas, o degalai Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje kainuoja panašiai.

Jo nuomone, didesnė problema kiltų tuomet, jei Lietuvos vairuotojai masiškai piltųsi degalus kaimyninėse šalyse ir ten paliktų mokesčius. Kol tokio masinio reiškinio nėra, Vyriausybė, anot jo, gali džiaugtis didesnėmis pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo įplaukomis.

V. Baršys taip pat pažymėjo, kad elektromobiliai nemoka akcizo, nors dėl didesnio svorio keliais naudojasi net intensyviau nei įprasti automobiliai. Norintiems sutaupyti jis patarė be reikalo nevažinėti ir tinkamai pripūsti padangas.

Aliejus ir panaudota alyva gali pridaryti didelės žalos

Viešojoje erdvėje pasirodo patarimų dyzeliną pakeisti ar skiesti aliejumi, o kai kurie žmonės tam naudoja net panaudotą alyvą. S. Pukalskas perspėjo, kad tokie bandymai gali sugadinti įpurškimo sistemą ir kitas variklio dalis.

Aliejus ar panaudoti tepalai teoriškai galėtų būti pilami tik į dyzelinius automobilius, tačiau aliejus nėra degalai. Tai tik žaliava, galinti būti naudojama biodegalų gamyboje, todėl ji nėra paruošta šiuolaikiniam dyzeliniam varikliui.

Aliejaus klampa yra netinkama, todėl suprastėja jo išpurškimas. Be to, sudėtyje esančios dervos gali nusėsti ant purkštukų sienelių ir išpurškimo angų, dar labiau pablogindamos sistemos darbą. Ilgainiui gali tekti keisti purkštuvus ar net degalų siurblį, o tai gali pareikalauti nemažų išlaidų.

Panaudota alyva, profesoriaus teigimu, apskritai yra teršalas, kurį būtina utilizuoti. Joje gali būti kietųjų ir metalo dalelių, sunkiųjų metalų bei kitų teršalų. Sudeginus tokią alyvą, šios medžiagos patektų į aplinką.

Teršalai taip pat kenkia automobilio sistemoms. Pavyzdžiui, metalo drožlės gali pažeisti purkštuvus ir degalų siurblį, o jų remontas gali kainuoti labai brangiai.

Visą pokalbį galima pamatyti vaizdo įraše, pateiktame straipsnio viršuje.