Seimas praėjusį ketvirtadienį priėmė vieną skandalingiausių per pastaruosius kelerius metus įstatymų, kuris, jei nevetuos prezidentas, įsigalios jau gruodžio 1 d. Jam įsigaliojus bankai ir kiti mokėjimo paslaugų tiekėjai galės rinkti ir saugoti duomenis apie piliečių religines, politines ir filosofines pažiūras, duomenis apie lytinį gyvenimą, seksualinę orientaciją ir panašiai.
Prašo vetuoti
Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymas iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nepavojingas, nes leidžia mokėjimo paslaugų teikėjams tvarkyti asmens duomenis, „įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, kaip jie apibrėžti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo”.
Tačiau ši iš pirmo žvilgsnio nekalta nuostata užkliuvo Lietuvos šeimų sąjūdžiui, kuris šalies prezidento Gitano Nausėdos reikalauja įstatymą vetuoti ir ragina jį arba penktadalį Seimo narių kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo atitikimo Konstitucijai.
„Ši informacija absoliučiai nėra reikalinga bankų veiklai, šiuos duomenis draudžia rinkti ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatytai piliečių teisei į privatų gyvenimą”, – rašoma Lietuvos šeimų sąjūdžio kreipimesi.
Lįs net į miegamuosius
Kas iš tikrųjų slypi po naujuoju įstatymu? Tą įstatymo priėmimo metu viešai įvardino socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Atrodo, tokia paprasta įstatymo pataisa iš principo labai stipriai pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laikotarpį iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie savo klientus. Aš išvardinsiu, kas tai yra, kolegos, kad jūs šiek tiek irgi suprastumėte. Tai yra duomenys, atskleidžiantys rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, taip pat genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, kai jie tvarkomi konkrečiai nustatant asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Aš niekaip nesuprantu, kodėl bankui reikėtų lįsti į mano miegamąjį ir aiškintis, ką aš ten darau, su kuo aš ten darau? Kodėl reikėtų aiškintis ir rinkti informaciją apie įvairias politines pažiūras? Ar bus atsisakoma teikti man paslaugas dėl to, jeigu aš būsiu dešinysis ar kairysis? Iš principo šia įstatymo nuostata tos pataisos stipriai išplečia bankų teises nesant poreikio”, – įspėjo G.Paluckas, tačiau dauguma kolegų jo įspėjimą ignoravo. Už įstatymą balsavo net 75 Seimo nariai, prieš buvo 10 ir 33 susilaikė. Beje, tokia nuostata priimta, nes esą tai padės kovoti su pinigų plovimu ir sukčiavimu pervedant pinigus. Tačiau kaip su pinigų plovimu susijęs, pavyzdžiui, lytinis gyvenimas? Galbūt seimūnai mano, kad jei seksu žmogus užsiima tik kartą per savaitę, jau yra pavojingas, o jei dažniau – nebeturi laiko plauti pinigus?
