Esu jaunas vaikinas, man 24 metai. Nuo pat vaikystės man buvo diegiama, kad kai užaugsiu, tada baigsiu mokslus, susirasiu darbą, o jau tada rasiu savo gyvenimo meilę ir vesiu. Na, nuo tokio gyvenimo plano mane skiria tik paskutinis punktas – rasti tą savo meilę ir sukurti su ja šeimą.
Patiko ir pakviečiau
Daugiausia ir dažniausiai su merginomis susipažįstu internetu. Esu keletą kartų bandęs kalbinti merginą gatvėje, bet sulaukdavau žvilgsnio kaip į didžiausią maniaką, tai tuo ir baigdavosi mano bandymai. Merginos gan baikščios arba joms patinka vaikinai, kurie užkalbina labai naglai ir kietai.
Eilinį kartą bandant susipažinti su mergina naršiau po pažinčių portalą. Viena mergina pasirodė labai simpatiška, tačiau nieko nesitikėdamas jai parašiau žinutę. Mergina, mano džiaugsmui, atsakė ir mūsų pokalbis išsirutuliojo.
Kalbėdavomės kasdien, sutapo požiūriai ir humoro jausmas. Taip bendraujant nusprendžiau pakviesti ją į pasimatymą. Tikrai mergina patiko, pasirodė protinga ir linksma, norėjosi su ja susipažinti kuo greičiau gyvai. Pasiūliau susitikti, susiderinom laiką ir tada laukiau didžiojo pasimatymo dienos.
Gamta – užkampis
Išaušus lemiamam susitikimui tikrai pasiruošiau. Pagalvojau, kad nesu paauglys, dėl to merginą nusprendžiau pakviesti į kavinę, o ne slampinėti po parką. Sutarėm, kad atvažiuosiu prie jos namų.
Atvykęs laukiau, kol mergina ateis, o sulaukiau skambučio. Mergina pasakė, kad yra su drauge ir paklausė, ar neprieštarauju, kad būtume trise. Na, nelabai norėjau, bet sutikau.
Kai merginos įsėdo į mašiną, pasiūlė važiuoti į gamtą, kažkokią poilsiavietę. Na, irgi sutikau, kitą kartą nueisim į kavinę, pagalvojau. Atvažiavom į tą gamtą. Ten buvo, tiesą sakant, kažkoks užkampis. Na, o po keletos minučių mano simpatija pareiškė, kad dar privažiuos kažkoks jų draugas.
