Artėjant Europos Tarybos Venecijos komisijos ekspertų vizitui, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Birutė Vėsaitė kreipėsi į LRT vadovybę, prašydama papildomos informacijos apie pastarojo meto nacionalinio transliuotojo sprendimus.
Parlamentarė raštu paprašė LRT generalinės direktorės ir LRT tarybos pirmininko pateikti detalius duomenis apie protesto akcijos „Šalin rankas!“ organizavimą. Tarp prašomų paaiškinimų – kiek eterio laiko buvo skirta akcijai, kokie žmogiškieji ir logistiniai resursai panaudoti bei kokie finansiniai kaštai patirti.
Pasak B. Vėsaitės, tokia informacija reikalinga siekiant įvertinti, ar LRT veikla atitinka viešojo intereso principus.
„Ši informacija pravers vertinant institucijos veiklos skaidrumą, misijos vykdymą, taip pat padės rengti argumentus diskusijoms, kurios vyks, Europos Tarybos ekspertams rengiantis vertinti su LRT įstatymu susijusias teisėkūros iniciatyvas.
Ji pabrėžia, kad duomenys padėtų analizuoti transliuotojo veiklos skaidrumą, misijos vykdymą ir pasirengti diskusijoms su Europos Tarybos ekspertais.
Seimo narė tikisi konstruktyvaus dialogo ir savalaikio atsakymų pateikimo, kurie būtų naudingi vertinant su LRT įstatymu susijusias teisėkūros iniciatyvas tarptautiniame kontekste.
Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo ir savalaikio informacijos pateikimo“, – komentuoja Seimo narė B. Vėsaitė.
Seimas ėmėsi burti darbo grupę
Prieš pat didžiąsias metų šventes – praėjusį antradienį Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri pataisys LRT įstatymo projektą, praėjusį svarstymo stadiją. Darbo grupė dirbs nuo gruodžio 30-osios iki vasario 14-osios, atstovaus įvairioms frakcijoms proporcingai, o kaip pagrindinį partnerį planuojama įtraukti Medijų tarybą, kurioje yra įvairių žiniasklaidos grupių atstovai.
Seimo vicepirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė susilaikė dėl grupės steigimo, teigdama, kad proporcinis frakcijų atstovavimas gali lemti daugumos dominavimą ir vienpusiškas išvadas. Ji siūlė įtraukti LRT žurnalistus ir rengti pataisas platesniame kontekste, neapsiribojant tik vadovo atleidimo tvarka. Seimo valdyba gruodžio 29-ąją dar kartą aptars grupės sudėtį ir darbo reglamentą.
Skubios pataisos, kurios leistų LRT generalinį direktorių atleisti septynių tarybos narių balsais už nepatvirtintą metinę ataskaitą ar funkcijų nevykdymą, sukėlė opozicijos pasipriešinimą filibusterio taktika. Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė ragina tarybą trauktis, siekdami sumažinti įtampą. Žurnalistų ir visuomenės nuogąstavimai dėl skubotų projektų pritraukė dešimtis tūkstančių mitinguotojų prie Seimo, protestavusių už žiniasklaidos nepriklausomybę ir skaidrumą visuomeniniame transliuotoje.
LŽA: LRT Tarybos narys Staselis persekiojamas už klausimą apie „Šalin rankas“ biudžetą?
LRT viduje kilęs konfliktas dėl akcijos „Šalin rankas“ finansavimo peraugo į platesnį politinį ir institucinį ginčą. Lietuvos žiniasklaidos asociacija pareiškė, kad LRT Tarybos narys Jonas Staselis buvo persekiojamas vien už tai, jog atlikdamas savo pareigas kreipėsi į LRT generalinę direktorę su klausimu, ar ir kokios lėšos buvo panaudotos protesto akcijai, nukreiptai prieš Seime svarstytą projektą dėl LRT vadovės atleidimo tvarkos.
Situaciją paaštrino dalies Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narių veiksmai – jie, nors patys delegavo J. Staselį į Tarybą, pareiškė jam nepasitikėjimą ir paragino atsistatydinti. LŽA tai vertina kaip pavojingą precedentą, kai bandoma nutildyti teisėtus klausimus apie viešųjų lėšų naudojimą. Asociacija atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje minimi galimi apie 250 tūkst. eurų siekiantys akcijos kaštai šiam konfliktui suteikia politinio ir etinio skandalo požymių.
