Atvežė siuntinį, kurio neužsakė: gyventojus įspėja apie naują sukčių schemą

Gavote siuntą, kurios neužsakėte, o už ją dar prašoma susimokėti? Būtent į tokią situaciją pakliuvo kaunietė Violeta, kuri nustebo sulaukusi Lietuvos pašto kurjerio skambučio, kad jai atvežta siunta, o už ją reiks sumokėti 47 eurus. Ekspertai pripažįsta, kad tai yra nauja sukčiavimo schema, o Lietuvos paštas įspėja, kaip elgtis jei užkibote ant tokio sukčių kabliuko.

Sumokėjo už vaikiškas liemenėles

Tam, kad į sukčių pinkles neįkliūtų niekuo dėti žmonės, kaunietė Violeta Vilkauskaitė–Liukaitienė nusprendė savo patirtimi viešai pasidalinti socialiniame tinkle „Facebook“. 

Ji pasakoja sulaukusi Lietuvos pašto kurjerio skambučio, kuris pranešė atvežęs siuntinį ir prašė už jį sumokėti 47 eurus. Tokia žinia Violetą nustebino – nei ji, nei jos vyras jokių prekių nebuvo užsakę. Dėl to kurjeriui paaiškino, kad prekės negalės priimti, nes tai – klaida. Tačiau kurjerio atsakymas ją suintrigavo.

„Tada jis man pasakė, kad tai vėl apgaulė. Man jau pasidarė įdomu. Klausiu: kokia tai apgaulė? Jis man paaiškina, kad tokių išperkamųjų siuntinių per dieną ateina keliasdešimt, ir beveik visus juos grąžina siuntėjui. O kas siuntėjas? Kažkokios neaiškios būtent šiems reikalams sukurtos bendrovės“, – dėsto V.Vilkauskaite-Liukaitienė.

Anot jos, sukčiai veikia pagal tokią schemą: jeigu kada nors pirkote iš firmų, tokių kaip „Ali express“, „Temu“, jūsų adresus iš jų yra pavogusios sukčių komanijos (pagal siuntėjo nuorodą – iš Kinijos) ir pagal adresus jos vėliau siuntinėja neužsakytas prekes, kurias klientai turi išsipirkti.

„Žinoma, žmonės dažniausiai jų neima, todėl paštas fiksuoja grąžinimą atgal. Tačiau, pasak kurjerio, yra ir išpirkusių, mat jeigu žmogus dažnai užsisako prekių, gal laukia visai kitų, tad susimoka ir paima šias nelauktas prekes. Sako, viena vyresnio amžiaus moteris taip už 73 eurus nusipirko vaikiškų liemenėlių“, – įspėja V.Vilkauskaite-Liukaitienė.

Įkliuvote? Įspėkite paštą, banką ir policiją

Naujienų portalas Lrytas paprašė Lietuvos pašto pakomentuoti šią situaciją.

Jų atstovo Luko Zadaracko teigimu, tokie atvejai – pavieniai.

„Pastaruoju metu mūsų klientų aptarnavimo kolegos tik pavieniais atvejais fiksuoja gyventojų pranešimus apie šio pobūdžio sukčiavimą – tokios situacijos nėra dažnos“, – tvirtina jis.

Tiems, kurie priėmė siuntą, kurios jie neužsakė L.Zadarackas turi patarimų kaip elgtis, kad būtų išsaugota galimybė atgauti pinigus.

Pirmiausia reikia pateikti pretenziją, https://www.post.lt/lt/skundai. Vėliau nedelsiant kreiptis į savo banką dėl galimo lėšų blokavimo toje sąskaitoje, iš kurios buvo atliktas mokėjimas. Taip pat apie tai turėtų būti pranešta ir policijai.

O tuo atveju, kai siunta iš užsienio nėra atsiimama, ji saugoma Lietuvos pašto logistikos centre 30 kalendorinių dienų, o po to išsiunčiama atgal siuntėjo adresu. Dažniausiai tai yra būtent Kinijoje veikiančios kompanijos.

Lietuvos paštas<br />V.Ščiavinsko nuotr.” data-lazy-src=”</a></p>
<p>„Kalbant apie prevenciją, pagrindinis patarimas gyventojams – visuomet įsitikinti, ar tikrai užsisakė ir laukia konkrečios siuntos, ir žino siuntos pardavėjo ir siuntėjo pavadinimą. Jei vis dėlto netyčia yra užkimbama ant sukčių kabliuko, kaip jau minėta, būtina kuo skubiau informuoti Lietuvos paštą, savo banką bei policiją“, – priduria L.Zadarackas.</p>
<p><strong>Kinijoje veikia visai kitokia tvarka</strong></p>
<p>Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas „Žinių radijui“ yra sakęs, kad apsiperkant „AliExpress“, „Temu“ ar „Shein“, negalime būti saugūs dėl mūsų asmens duomenų. Pirmiausia dėl to, kad šios parduotuvės veikia Kinijoje, o ten veikia visai kitoks asmens duomenų apsaugos reguliavimas.</p>
<p><a class=A.Vizickas.<br />Ž.Gedvilos/ELTA nuotr.” data-lazy-src=”</a></p>
<p>Griežtai teigti, kad pačios bendrovės nutekina duomenis negalima, tačiau tiek į jas, tiek ir Lietuvoje veikiančių bendrovių duomenų bazes įsilaužiama, o tuomet duomenimis gali pasinaudoti sukčiai.</p>
<p>Naujienų portalo <em>Lrytas </em>kalbintas kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pereščius pripažino, kad tokia veikimo schema yra nauja ir apie ją jis dar nebuvo girdėjęs. </p>
<p><strong>Sukčių triuką padės atpažinti viena detalė</strong></p>
<p>Dar viena itin mėgstama sukčių apgaudinėjimo schema – siuntų sekimo ir savitarnos žinutės, kurias sukčiai imituoja, pasinaudodami žinomų įmonių vardais.</p>
<p>„Svarbiausias požymis – įtartina nuoroda. Oficialios DPD siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Jei nuoroda atrodo neįprastai arba baigiasi kita galūne, tai gali būti sukčiavimo bandymas. Taip pat atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas ir prašymus pateikti asmeninius duomenis – tai dažni sukčių požymiai“, – pranešime žiniasklaidai sakė DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.</p>
<p><a class=DPD siunta.<br />P.Mantauto nuotr.” data-lazy-src=”</a></p>
<p>Pasak BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistės Aurelijos Baranauskaitės, pastaruoju metu daugėja gyventojų, kurie kreipiasi dėl nuostolių, patirtų patekus į sukčių pinkles. Dažniausiai tai būna atvejai, kai žmonės apgaunami SMS žinutėse ar el. laiškuose pateikiamomis nuorodomis, vedančiomis į netikras bankų ar valstybinių institucijų sistemas.</p>
<p>„Matome, kad žmonės vis dažniau praneša apie atvejus, kai pinigai prarandami prisijungus prie sukčių sukurtų puslapių ar atsakius į apgaulingus skambučius. Tokiems atvejams taikoma papildoma apsauga nuo sukčiavimo, kuri yra draudimo dalis klientams, apdraudusiems kilnojamąjį turtą nuolat gyvenamame būste“, – sako draudimo ekspertė.</p>
<p>Tam pritaria ir policijos atstovai. Jų teigimu, per pastaruosius penkerius metus sukčiavimo atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 2,8 tūkst. registruotų kreipimųsi į policiją 2018 m. iki 4,8 tūkst. 2024 m.</p>    </div><!-- .entry-content -->

</article>








    <div class=

Įdomybės.lt