Pastaruoju metu visuomenėje netyla diskusijos apie Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) sprendimą įrengti dar šešis momentinio greičio matuoklius ir 54-ias vidutinio greičio matavimo sistemas. Anot LAKD, toks sprendimas priimtas siekiant padidinti saugumą kelyje, tačiau kiti nemato matuoklių naudos.
Kiek jie prisideda prie gyvybių išsaugojimo ir kokiais kitais būdais galima sumažinti avaringumą, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo LAKD departamento direktorius Aivaras Vilkelis, Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas dr. Vigilijus Sadauskas, Vilnius TECH universiteto automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis ir „Reidas TV“ įkūrėjas Gintaras Vaičekauskas.
2023–2024 metais Lietuvos keliuose planuojama įrengti papildomų greičio matuoklių. Toks sprendimas priimtas esą siekiant padidinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvybes, o dėl to užvirė daug diskusijų.
Seimo narys Andrius Mazuronis nemato pagrindo tokiai matuoklių plėtrai, ir teigia, kad jau akivaizdu, jog mes greičio kontrolės sistemas naudojame ne tam, kad eismas būtų saugesnis, o tam, kad būtų surinkta daugiau pinigų. Automagistralėje žūsta pakankamai nedidelis žmonių kiekis, neįvyksta daug avarijų.
Visgi LAKD departamento vadovas kategoriškai neigia tokias kalbas ir patikina, kad Kelių direkcija negauna pinigų iš surinktų baudų, todėl ir jokios finansinės naudos iš greičio matuoklių negauna.
„Nežinau, kaip tas biznis yra vertinimas, bet turbūt galvojama, kad kažkokia dalis lėšų, kurios surenkamos už baudas, patenka į Kelių direkcijos biudžetą. Noriu pasakyti, kad dėl surenkamų baudų Kelių direkcijai nėra jokios paskatos nei didinti, nei mažinti matuoklių skaičiaus.
Kelių direkcija tiesiogiai už surinktas baudas negauna nė vieno cento, nė jokio procento. Visiškai nėra jokios tiesioginės priklausomybės nuo surinktų baudų ir Kelių direkcijos biudžeto, kuris yra skiriamas keliams prižiūrėti ir plėtoti“, – politiko kalbas neigia A.Vilkelis.
Pašnekovas sutinka, kad vertėtų kelti klausimą, kodėl iš baudų surinktos lėšos nėra skiriamos atitinkamoms institucijoms, kurios galėtų prisidėti prie saugesnio eismo Lietuvos keliuose.
„Galbūt verta kelti klausimą dėl to, jog dalis tų surinktų baudų galėtų būti skiriamos tiesiogiai eismo saugos gerinimui, ar Kelių direkcijai, ar Kelių policijai, tai tikrai tiesiogiai prisidėtų prie eismo saugumo. Kaip minėjau, šiai dienai, tikrai nėra jokios tiesioginės priklausomybės nuo surinktų baudų iki keliams skiriamų lėšų“, – sako A.Vilkelis.
LAKD departamento vadovo teigimu, valstybinės reikšmės keliuose pastatytų matuoklių skaičius stebi vos kelis procentus viso kelių tinklo, todėl kalbos apie pernelyg daug įdiegtos įrangos esą nėra tikslios.
„Dažnai nuskamba tokia reakcija, kad daug matuoklių yra pristatyta, tai bent jau valstybinės reikšmės keliuose yra tik 6 proc. tinklo, kur yra vykdoma greičio kontrolė ir kai per šiuos ir kitus metus įdiegsime papildomus, bus tik apie 8 proc. viso kelių tinklo, kuriame vykdoma kontrolė, tikrai nėra didelis skaičius.
Tai yra valstybinės reikšmės keliuose, kurie iš esmės yra užmiesčio keliai. Taip, savivaldybės irgi stato, reikėtų jų paklausti, kiek jie yra pasidengę, bet valstybinės reikšmės keliuose yra tikrai nedidelis skaičius“, – aiškina A.Vilkelis.
Pasak pašnekovo, matuoklių efektyvumas matomas jau dabar, nors tiksliai įvertinti situaciją prireikia ir kelerių metų.
