JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir daugeliui kitų pasaulio lyderių sutelkus dėmesį į karą Ukrainoje, kai kurie europiečiai vis labiau nerimauja dėl to, ką Rusijos kariuomenė daug tyliau daro kituose savo sienos su Europa ruožuose, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Maždaug už 160 kilometrų į rytus nuo sienos su Suomija, Rusijos mieste Petrozavodske, karo inžinieriai plečia kariuomenės bazes, kuriose Kremlius planuoja įkurti naują kariuomenės štabą, kuris per ateinančius kelerius metus prižiūrės dešimtis tūkstančių karių, rašo leidinys.
Vakarų karinių ir žvalgybos pareigūnų teigimu, šie kariai, kurių daugelis dabar tarnauja fronto linijose Ukrainoje, turėtų tapti Rusijos kariuomenės, kuri ruošiasi susidurti su NATO, pagrindu.
Suomija, kuri 1940 m. buvo priversta atiduoti savo teritoriją Sovietų Sąjungai, dešimtmečius stengėsi išvengti konfrontacijos su Maskva. Dabar, po invazijos į Ukrainą įstojusi į NATO, ji stiprina savo sieną elektronine gynyba ir spygliuotos vielos tvoromis.
D. Trumpas, spaudžiantis Ukrainą siekti paliaubų ir siekiantis atkurti JAV ir Rusijos ryšius, sumenkino nuogąstavimus, kad Rusija turi ambicijų už Ukrainos ribų. Vasario mėnesį paklaustas, ar sutinka su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimu, kad Rusija gali pradėti karą su NATO, jei JAV sumažins paramą aljansui, D. Trumpas atsakė: „Aš su tuo nesutinku, nė trupučio.“
Rusijos viduje esantys kariniai ekspertai veiklą prie Suomijos sienos vertina kaip pasirengimą galimam konfliktui su NATO, rašo WSJ.
„Kai kariai grįš (iš Ukrainos), jie žvelgs per sieną į šalį, kurią laiko priešininke, – leidiniui sakė Maskvos gynybos analitinio centro direktorius Ruslanas Puchovas. – Pastarojo dešimtmečio logika rodo, kad laukiame tam tikro konflikto su NATO.“
Rusijos pareigūnai siunčia nevienareikšmius signalus. Gynybos ministras Andrejus Belousovas sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi konfliktui su NATO, o Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą tikino, kad Vakarų retorika apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO yra paniška.
Rusijai didinant savo buvimą palei rytinį NATO flangą, V. Putinas įsakė išplėsti kariuomenę iki 1,5 mln. karių, palyginti su maždaug milijonu karių prieš invaziją į Ukrainą. Rusija taip pat padidino karines išlaidas iki daugiau kaip 6 proc. BVP šiais metais, palyginti su 3,4 proc. JAV ir 2,1 proc. ES vidurkiu.
Ginkluotės didinimas
Rusijos karinės gamyklos dirba visu pajėgumu. Prieš invaziją Rusija per metus pagamindavo apie 40 tankų T-90M, o dabar – beveik 300 per metus. Aukšto rango Suomijos pareigūnas sakė, kad į Ukrainą jų siunčiama nedaug, o tai reiškia, kad jie yra kaupiami būsimam naudojimui. Artilerijos ir amunicijos gamyba išaugo apie 20 proc., o bepiločių orlaivių gamyba gerokai patobulėjo.
„Rusijos kariuomenė atsinaujina ir auga sparčiau, nei dauguma analitikų tikėjosi, – Senato komitetui sakė JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli. – Rusijos kariuomenė… šiandien yra didesnė nei karo pradžioje.“
