Panika ir baimė Sindirgi mieste
Pirmadienio vakarą, 22 val. 48 min. vietos laiku, Sindirgi miestą Vakarų Turkijoje sudrebino 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas. Drebėjimo židinys, pasak Turkijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros AFAD, buvo netoli Balikesyro provincijos, 10 kilometrų gylyje.
Smūgiai buvo juntami ir už šimtų kilometrų – nuo Stambulo iki Izmiro. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdais, kaip svyruoja šviestuvai, griūva lentynos, o gatvėse girdėti automobilių signalizacijos.
„Sugriuvo trys pastatai ir viena parduotuvė, kuriuos dar buvo likę atstatyti po rugpjūčio drebėjimo. Laimei, žmonės iš jų buvo evakuoti anksčiau, todėl aukų nėra“, – pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.
Antrasis smūgis per tris mėnesius
Tai – jau antras toks pat stiprus žemės drebėjimas šiame regione per mažiau nei tris mėnesius. Rugpjūčio 10-ąją Sindirgi miestą supurtė identiško – 6,1 balo – stiprumo drebėjimas, per kurį žuvo vienas žmogus, o dešimtys buvo sužeisti.
Turkijos geologai pabrėžia, kad šis regionas – itin seismiškai aktyvus. „Sindirgi yra tarp dviejų aktyvių lūžių linijų. Energetiniai išlydžiai čia pasikartoja cikliškai kas kelerius metus“, – teigė Balikesyro universiteto geofizikos profesorius Mehmetas Kara.
Jis pridūrė, kad drebėjimo pobūdis rodo tektoninių plokščių slydimą, o ne paviršinį įtrūkimą, todėl žalos mastas šįkart – mažesnis nei 2023-ųjų katastrofoje šalies pietvakariuose.
Gyventojai liko nakvoti lauke
Po stipraus drebėjimo daugelis Sindirgi ir aplinkinių miestelių gyventojų naktį praleido po atviru dangumi – automobiliuose ar lauko aikštėse. AFAD gelbėtojai įrengė laikinas palapines ir šiltus punktus.
„Drebėjo viskas – sienos, grindys, net oras. Pasiėmėme vaikus ir išbėgome į lauką. Bijojome grįžti“, – pasakojo vietos gyventoja Ayşe Demir.
Pasak Turkijos meteorologijos instituto, drebėjimą lydėjo keli silpnesni požeminiai smūgiai, kurių stiprumas siekė 3–4 balus. Šių smūgių metu kai kuriose vietovėse sutriko elektros tiekimas, tačiau jis netrukus buvo atkurtas.
Turkija – ant lūžio linijų
Turkiją kerta kelios didelės geologinės lūžio linijos, todėl žemės drebėjimai čia – dažni. 2023 m. vasarį šalies pietvakarius supurtęs 7,8 balo drebėjimas tapo viena didžiausių tragedijų modernioje Turkijos istorijoje – žuvo per 53 tūkst. žmonių, o senovinis Antakijos miestas buvo beveik visiškai sunaikintas.
Liepos pradžioje tame pačiame regione 5,8 balo smūgis pareikalavo dar vienos gyvybės, sužeista 69 žmonės.
„Turkija yra tarsi plokščių sankirta tarp Azijos ir Afrikos. Judėjimai čia niekada nesustoja. Galime tik stiprinti pastatus ir gerinti pasirengimą“, – pabrėžia AFAD seismologė Elif Taner.
Ramybė po žemės drebėjimo – apgaulinga
Šįkart, pasak specialistų, smūgis buvo stiprus, bet laimei – gana toli nuo didžiųjų miestų. Stambule ir Izmire jis sukėlė tik lengvą virpėjimą, o gyventojai greitai grįžo į įprastą ritmą.
Vis dėlto ekspertai primena, kad tai įspėjimas, o ne atsitiktinumas. „Po didelio drebėjimo visada ateina klausimas – ar tai buvo pagrindinis smūgis, ar tik preliudija? Tą pasakyti dar anksti“, – perspėja Turkijos geologijos instituto tyrėjas Cemilis Aras.
Turkijos valdžia šiuo metu tikrina statinių būklę ir stebi drebėjimų seką, o gyventojams rekomenduota bent kelias dienas miegoti atokiau nuo pažeistų pastatų.
