2026-ųjų vasaros pabaiga atnešė žinių, kurios verčia rimtai susirūpinti dėl artėjančio šaltojo sezono – globalūs geopolitiniai konfliktai pasiekė ribą, kai jų padarinius tiesiogiai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Užsitęsęs karas Irane, visiškai paralyžiuota laivyba strateginiame Hormuzo sąsiauryje ir rekordinės kuro kainos šalyje signalizuoja, kad šis ruduo bus pažymėtas ne džiugiomis nuotaikomis, o rimtu spaudimu piniginėms. Pagrindinis šių metų rudenį gąsdinančios krizės variklis yra įstrigusios derybos ir besitęsiantis karinis konfliktas tarp JAV, Izraelio ir Irano. Po šių metų vasario pabaigoje suduotų karinių smūgių eismas Irano kontroliuojamame Hormuzo sąsiauryje išlieka kritiškai apribotas.
Jei anksčiau šiuo gyvybiškai svarbiu vandens keliu per parą praplaukdavo apie 130 laivų, pastaruoju metu šis skaičius nesiekia nė dešimties. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, per pastarąjį mėnesį sąsiauryje naftos, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir trąšų krovinių beveik nebefiksuojama. Šis tiekimo grandinės paralyžius privertė didžiąsias pasaulio galingąsias – JAV, Kiniją ir Europos šalis – aktyviai deginti savo strateginius rezervus.
Pavyzdžiui, JAV strateginės naftos atsargos nuo kovo mėnesio susitraukė net ketvirtadaliu, o rezervams senkant rinkose formuojasi didžiulė įtampa. Detalesnę informaciją apie Hormuzo sąsiaurio karinę bei politinę padėtį galima stebėti Reuters agentūros karinių konfliktų skiltyje, o ekonomines šio paralyžiaus pasekmes pasaulio mastu analizuoja įtakingi verslo leidiniai Bloomberg kuro rinkų analizės portale ir The Wall Street Journal ekonomikos skiltyje.
Lietuvos vairuotojai šį spaudimą jau mato degalinių švieslentėse, nes vidutinė dyzelino kaina šalyje perkopė psichologinę ribą ir pasiekė 2,04 euro už litrą.
Nuo metų pradžios dyzelinas pabrango kone 50 centų, o ekonomistai įspėja, kad tai dar ne pabaiga. Jei naftos kaina pasaulinėje rinkoje pramuš 100 JAV dolerių už barelį ribą (šiuo metu ji svyruoja ties 85 doleriais), degalų kainos gali šoktelėti dar drastiškiau.
Finansų ministerija jau ruošia specialų priemonių planą ir neatmeta galimybės, kad situacijai prastėjant gali tekti skubiai peržiūrėti bei mažinti dyzelino akcizus, siekiant apsaugoti šalies transporto sektorių ir vartotojus. Sąsaja tarp Hormuzo sąsiaurio blokados ir maisto kainų Lietuvoje yra tiesioginė – trūkstant trąšų bei brangstant logistikai, kyla žaliavų kainos pasaulinėse biržose. Pasaulio banko duomenys rodo, kad per metus gamtinės dujos Europoje pabrango net 55 %, kviečiai – 23 %, saulėgrąžų aliejus – 22 %, o ryžiai – 21 %.
Šias pasaulines prekių indeksų tendencijas bei rinkų analizes vartotojams nuolat seka ir skelbia verslo portalai The Financial Times žaliavų rinkų skiltyje bei pasaulines tendencijas apžvelgiantis The Economist portalas. Šie skaičiai jau koreguoja Lietuvos infliacijos prognozes. Finansų ministerija, anksčiau tikėjusis 3,7 proc. metinės infliacijos, savo prognozę padidino iki 5 procentų. Bankų ekonomistai prognozuoja dar pesimistiškesnį scenarijų – jų vertinimu, infliacija rudenį gali įsibėgėti iki 5,3–5,7 procento.
Nepaisant bauginančių kainų tendencijų, Energetikos ministerija ramina, kad fizinio išteklių bado ar deficito Lietuvoje nebus, nes valstybė yra pasiruošusi sukrėtimams kur kas geriau nei daugelis kitų Europos šalių. Šias koordinuotas rinkos stabilizavimo priemones ir atsargų valdymo gaires nustato Tarptautinė energetikos agentūra, kurios naujausias ataskaitas galima rasti IEA oficialioje naftos rinkos duomenų bazėje. Lietuva turi sukaupusi naftos produktų atsargų, kurių šaliai pakaktų 78 dienoms.
Klaipėdos terminalas „Independence“ veikia maksimaliu 93 % pajėgumu, kai tuo tarpu Europos terminalų vidurkis siekia vos 53 %. Nors Latvijos Inčukalno saugyklos užpildymas šiuo metu siekia tik apie 46 % dėl atšiaurios praėjusios žiemos ir brangių dujų vasarą, jame esančių dujų kiekių visiškai pakanka regiono saugumui ir gyventojų poreikiams užtikrinti. Europos dujų infrastruktūros ir saugyklų pildymo rodiklius realiu laiku bei ateities prognozes galima tikrinti Europos dujų asociacijos platformoje Gas Infrastructure Europe (GIE) duomenų bazėje.
Ateinantis ruduo atneš ne prekių deficitą ar tuščias lentynas, o kainų krizę. Fizinio maisto ar kuro trūkumo nebus, tačiau gyventojai turės susidurti su gerokai išaugusiomis sąskaitomis už šildymą, brangesniu maistu ir rekordinėmis išlaidomis degalinėse. Vyriausybė jau paskelbė, kad horizontalios paramos ar visuotinių subsidijų visiems netaikys, nes tai didina valstybės skolą.
Pagalba bus griežtai tikslinė – mažas pajamas gaunantiems gyventojams rudenį žadamos specialios kompensacijos, o nuo infliacijos kenčiančiam verslui per nacionalinį plėtros banką ILTE jau atvertos lengvatinės paskolos rizikoms valdyti. Gyventojams beliks viena – dar kartą peržiūrėti savo šeimos biudžetus ir pasiruošti finansiškai įtemptam sezonui.
Parengė Egidijus Paulauskas
BV info.
