Elgesio taisyklės viešajame transporte teigia, kad sėdimas vietas jame turi užimti pagyvenę, žmonės su ribotomis galimybėmis, vaikai ir nėščios moterys.
Jei autobuse ar troleibuse vis dar yra laisvų vietų, galima prisėsti vyriškiui. Savo ruožtu vyras turi užleisti vietą žmogui, priklausančiam vienai iš išvardintų kategorijų, ir būtinai pasiūlyti jam atsisėsti, kad žmogus žinotų, kad tu užleidi jam vietą.
Labai gaila, realybėje situacija neatitinka etiketo, kas ir sukelia nuolatinį stresą dėl eilinės kelionės autobusu. Bet ar verta kaltinti, pavyzdžiui, vyriškį, kuris vos laikosi ant kojų po antros pamainos darbe ir atsisėdo kelioms minutėms atsikvėpti? Niekas nežino gyvenimiškų niuansų, ir dažnai kovotojai už teisybę ima kaltinti tą vyriškį nemandagumu.
Psichologai tvirtina, kad užleisti vietos žmonėms, kuriems šiek tiek per 50, nereikia. Taip mes tik rodome į jų bejėgiškumą ir žeminame savivertę.
O gydytojai pataria kaip galima daugiau judėti, jei tam nėra kontraindikacijų. Vietoj to, kad pavažiuotume vieną stotelę troleibusu, žymiai naudingiau bus ją praeiti.
Maži vaikai, kurie sukelia isteriką, jei nėra kur atsisėsti, sukelia galvos skausmą keleiviams. Žinoma, vaikai nekalti, juk visi neims duoti patarimų tėvams dėl vaiko auklėjimo.
