Nuo 2010-ųjų, kai pasaulis išvydo vos dviejų metų berniuką iš Indonezijos rūkantį net 40 cigarečių per dieną, praėjo daugiau nei dešimtmetis. Mažasis Ardi Rizal, tuomet tapęs liūdnu priklausomybių simboliu, šiandien – visai kitas žmogus. Tačiau jo istorija primena, kaip sunku išsivaduoti iš žalingų įpročių, net kai atrodo, kad blogiausia jau praeityje.
Kai Ardi vaizdai apskriejo pasaulį, milijonai žmonių reagavo šoku ir pasibaisėjimu. Indonezijos vyriausybė ėmėsi skubių veiksmų – berniukui buvo surengta speciali reabilitacija, o šalis pradėjo nacionalinę kampaniją prieš vaikų rūkymą.
Ir iš tiesų – po dvejų metų intensyvios terapijos berniukas atsisakė cigarečių. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, rūkymą pakeitė kita priklausomybė – maistas.
„Aš myliu Kak Seto. Jam būtų liūdna, jei vėl pradėčiau rūkyti ir susirgčiau“, – kadaise sakė mažasis Ardi apie jį prižiūrėjusį gydytoją.
Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Vos penkerių sulaukęs berniukas pradėjo nekontroliuojamai valgyti. Jo mama Diane Rizal pasakojo, kad sūnus „be sustojimo prašydavo maisto“, o pats labiausiai mėgo sutirštintą pieną – net tris skardines per dieną.
„Žmonės vis dar vadina jį ‘rūkančiu berniuku’. Tai mane žeidžia – atrodo, tarsi būčiau bloga mama“, – sakė Diane.
Ardi svoris ėmė sparčiai augti – medikai fiksavo 6 kilogramų antsvorį, o mitybos specialistai įspėjo, kad ankstyvas rūkymas sutrikdė jo hormoninę pusiausvyrą, todėl organizmas pradėjo kaupti riebalus.
Vis dėlto motina nepasidavė. Ji pradėjo griežtą dietą, iš Ardi meniu išbraukė greitą maistą ir saldumynus, pakeitusi juos žuvimi, vaisiais ir daržovėmis.
Šiandien Ardi – sveikesnis, laimingesnis ir, kaip sako šeima, „pagaliau vėl vaikas“. Tačiau jo istorija tapo įspėjimu pasauliui: viena priklausomybė dažnai gimdo kitą, o už kovą su jomis dažnai tenka sumokėti visą vaikystę.
