Prieš daugiau nei metus, 2025-ųjų vasarą Lietuva patyrė savotišką šoką – pirmą kartą į mūsų oro erdvę įskrido kovinis dronas. Nors vėliau tokių įskridimų buvo ne vienas ir valdžia pradėjo kartoti, kad ši sritis dabar tapo prioritetine, tačiau, net ir praėjus metams po pirmojo incidento, apie sustiprėjusius mūsų pajėgumus negirdėti.
Dovilė Šakalienė: Lietuvos teritorijoje nukrito Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“ (nuotr. BNS) (nuotr. Roberto Riabovo)
Metai nuo pirmojo kovinio drono Lietuvos teritorijoje
Praėjusių metų liepos 10-ąją, į Lietuvą įskrido pirmasis kovinis dronas – rusiška „Gerbera“. Jis nukrito pasienyje, tačiau vėliau dronai skrido vėl ir vėl.
Dėl tokios naujos realybės sukruto visi – tiek gyventojai, tiek ir politikai, kurie pareiškė, kad oro gynyba, ir ypatingai kova su bepiločiais, tampa valstybės prioritetu. Skambėjo daug kalbų, apie skiriamus pinigus, apie sunkiai nusiperkamą įrangą. Tačiau ar praėjus metams po pirmojo sukrėtimo situacija pasikeitė?
„Apie sustiprėjusius pajėgumus sunku kažką pasakyti, bet iniciatyvų buvo įvairių tikrai daug“, – teigė Ukrainoje kovojęs savanoris Arūnas Kumpis.
Ne viena ministerija skelbė apie paramas Lietuvos gamintojams ir kūrėjams, kad šie sukurtų tiek reikalingus radarus, tiek ir efektyvius, santykinai pigius dronų numušėjus. Programų buvo, bet rezultato iki šiol nėra.
„Tai tų iniciatyvų labai daug, bet viskas ir užsibaigia vien tik iniciatyvomis“, – teigė A. Kumpis.
Specifinius radarus esą jau turi, bet dar integruoja
Krašto apsaugos ministras Lietuvos žmonėms paaiškinti, ką ir kaip daro, laiko nesurado.
Bet anksčiau vis kartojo, kad bent jau dalį specifinių radarų, kurie fiksuotų bepiločius, mūsų kariai jau turi. Bet juos dar integruoja.
„Radarai, kurie yra gauti, tai jų integracija maksimaliai sutrumpinta, ir kariuomenė radarus tiesiog fiziškai pastatys savo pajėgumais, kad išvengtume biurokratinių procedūrų, viešųjų pirkimų ir viso kito“, – šių metų gegužės 20 dieną teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras R. Kaunas anksčiau Lietuvos žmonėms aiškino, kad bent dalis radarų pradės veikti liepos mėnesį. Tačiau kol kas apie jų darbo pradžią nepranešta. Kaip ir neaišku, kada sulauksime dronų perėmėjų.
„Tas detekcinis tinklas leis mums aiškiau ir greičiau pamatyti tuos pačius objektus ir perduoti vėliau šiek tiek signalus interceptoriams, kuriuos mes irgi esame užsakę, laukiame, kada atvyks“, – anksčiau tikino R. Kaunas.
Ukrainoje gyventojai dronus mato programėlėse
Nors Lietuvoje jau lankėsi ir ukrainiečių ekspertai, bendravo su mūsų kariais, bet kol kas nieko konkrečiau apie išaugusias mūsų karių galimybes negirdėti. Nors Ukrainoje technologijos taip išvystytos, kad skrendančius rusų dronus telefone gali matyti jau ir eiliniai gyventojai.
„Informacinė sistema pas juos veikia idealiai. Ten dabar net civiliams yra skirtos aplikacijos, kur tu gali atsidaryti ir matyti iki 50 kilometrų nuo tavęs esančias oro grėsmes realiu laiku“, – teigė A. Kumpis.
Ministerija nuolat kartoja, kad reikalingos įrangos taip greit nusipirkti neįmanoma, tačiau faktas, kad Lietuva nesiruošė dronų grėsmei, kol jie skraidė tik virš Ukrainos. Susizgribo tik tuomet, kai pernai drono patys sulaukėme Lietuvoje.
