Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nors tai yra konstitucinė pareiga. Dėl šios problemos Seimo Žmogaus teisių komitetas svarsto griežtesnes priemones, kurios galėtų priversti tėvus mokėti vaikų išlaikymą.
Komiteto posėdyje dalyvavusi vieniša mama Justina Snarskytė-Tamošaitė pasakojo apie savo ilgametę kovą su vaiko tėvu, kuris jau šešiolika metų vengia mokėti išlaikymą. Nors teismas nustatė jo pareigą, vyras slepia pajamas, keliauja, lošia kazino ir užsiima individualia veikla, bet lėšų vaikui nepateikia.
„Kad įrodyčiau jo nemokėjimą, prireikė metų: rašiau pareiškimus policijai, skųsčiau prokuroro sprendimus, dalyvavau dviejuose teismo posėdžiuose ir pati rengiau procesinius dokumentus“, – pasakojo moteris. – „Tik po viso šio ilgo kelio tėvui buvo paskirta 60 parų arešto, bet jis sakė: geriau atsėdėsiu, bet nemokėsiu nė cento.“
Sprendimai – ribojimai ir baudos
Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipė dėmesį, kad problemą patiria tūkstančiai šeimų – „Sodros“ vaikų išlaikymo fondo sistemoje apie 11 tūkstančių vaikų gauna kompensacijas, o tėvams nemokėti skolos siekia 20 mln. eurų, per metus išieškoma tik apie 4 mln. eurų.
Diskutuojama apie specialiųjų teisių ribojimus: tėvams, kurie vengia mokėti alimentus, galėtų būti apribota teisė vairuoti, medžioti ar skristi lėktuvu. Taip pat svarstomas variantas dalį pensijos ar mokesčių nukreipti vaikų išlaikymui.
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausiosios patarėjos Eivilės Žemaitytės, tokios priemonės veikia kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, JAV ar Kanadoje. Teisingumo ministerijos atstovas Martynas Dobravolskas priminė, kad vaikų išlaikymo prievolė turi ypatingą statusą, o už nevykdymą galima skirti laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų.
Komitetas kreipėsi į Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą, prašydamas ištirti problemą ir pateikti siūlymus, kaip efektyviau užtikrinti vaikų teisę į išlaikymą bei apsaugoti juos nuo skurdo ir diskriminacijos.
