Kai visi per tokius karščius bėga prie jūros, mes su šeima per mindaugines atsigaivinti išvykome prie vieno nedidelio ežero, esančio Aukštaitijoje netoli vieno nedidelio miestelio (minėti pavadinimų nenoriu, nes gyvenam netoliese, tai supraskit).
Prigriebėm palapines, pripučiamus flamingus, šašlykų, vyras su sūnumi meškeres įsimetė – sakom, pasidžiaugsim laisvadieniu vidury savaitės.
Aišku, kad rasti taip nusėstas pakrantes tikrai tikėjomės, nes juk visi nori atsigaivinti, ne mes vieni. Ne dėl to čia piktinimąsi rašau.
Ne žmonių kiekis, bet jų elgesys prie ežero mums su vyru atėmė žadą. Nemaniau, kad taip dar kas nors elgiasi šiais laikais…
