Šventų Kalėdų laukimas daugeliui šeimų primena pasaką – namuose papuošta didžiulė eglė, kalėdinės giesmės fone, mama su vaikais kepa imbierinius sausainius, kurių aromatas pasklinda po visus namus, o šventinį rytą praskaidrina vaikų krykštavimas ir nesibaigiančių dovanų pakavimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Deja, bet gyvenimas kartais būna žiaurus ir negailestingas. Tuo įsitikinusi Indra Simėnė, kuri per pusmetį neteko dviejų savo vaikų – prieš dvejus metus mirė jos penkių mėnesių sūnus Neidas, o po netekties praėjus pusmečiui, prieš pusantrų metų, – ir 14-metė dukra Mėja.
Ji sako visą gyvenimą buvusi tikra, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia, todėl net baisiausiame sapne nesapnavo, kad teks laidoti abu savo vaikus.
Onkologinę ligą išdavė kojos skausmas
Indra – stebėtinai stipri moteris. Nors jos gyvenimą užgulė neįtikėtinas skausmas, šiandien ji atvirai pasakoja apie savo patirtį ir sako, kad išmokti gyventi iš naujo įmanoma, tik tam reikia daugiau laiko: „Tas laikas dar neatėjo. Aš kiekvieną dieną mokausi, tariuosi su savimi, stojuosi ant kojų, bet tikrai nežinau, ar kada nors pavyks gyventi taip, kaip kažkada gyvenau.“
Dviejų vaikų netekusi Indra pasakoja, kad onkologinė liga jos dukrą užklupo tada, kai jai buvo vos septyneri. Tada dukrytė pajuto kelio skausmus.
Šeima nieko blogo neįtarė, galvojo, kad mergaitė susitrenkė, tačiau netrukus pakilusi aukšta temperatūra ir pablogėjusi savijauta išdavė, kad tai – nėra trauma: „Iš pradžių kraujo tyrimai nerodė jokių pokyčių, o vėliau kraujo tyrimai taip stipriai pasikeitė, pablogėjo, kad medikai net netikėjo, kad tai – vaiko kraujo rodikliai. Buvome skubiai paguldytos į vaikų onkologijos skyrių, o hematologas patvirtino onkologinę ligą.
Pasakysiu atvirai – aš protu nesuvokiau, kad taip gali būti. Tiesiog nepriėmiau naujienos. Negalėjau patikėti ir galvojau, kad kažkas čia ne taip.
Net tada, kai buvo pradėta leisti chemoterapija, naiviai širdyje tikėjau, kad sulašins ir viskas praeis, tačiau situacija ėjo tik blogyn. Negalėjau suprasti ir susitaikyti, kad gyvensime šitaip“, – sako Indra.
