Ir kaip dabar gali valstybė, gerovės valstybė, reikalauti santaupų, kad paskutinius pinigėlius atiduotume už šildymą?“ – LRT GIRDI guodėsi kaunietė senjorė Egidija. Banko sąskaitoje ji turi sukaupusi daugiau nei 2,3 tūkst. eurų, todėl kompensacijos už šildymą nebegaus, nors, kaip pati sako, šie pinigai – juodai dienai. Ministerija aiškina, kad turėtų būti vertinamos ne santaupos, o paramos prašančio žmogaus turto visuma.
Anksčiau kompensaciją už šildymą Egidija gaudavo ir jokių dokumentų apie banke saugomus pinigus, sako, pateikti nereikėdavo. Rudenį susisiekusi su Kauno Eigulių seniūnija ji išgirdo netikėtą žinią – šį šildymo sezoną finansinės pagalbos negaus, teks verstis savo jėgomis.
„Man pasakė, kad jeigu aš rugsėjo 30 dieną turiu santaupų daugiau nei 2 355 eurus, tai negausiu kompensacijos. Nuėjau į banką, turėjau tuo metu 3,5 tūkstančio“, – kalbėjo ji.
LRT GIRDI pašnekovė svarsto, kad tokia tvarka neteisinga, nes žmonės, santaupas laikantys namuose, kompensacijas ir toliau gali gauti. Ji stebisi, kad kojinėje gali turėti sukaupęs nors ir 50 tūkst., bet kol pinigai nenugulė į banko sąskaitą, paramą gausi.
„Man atrodo, čia baisi neteisybė. Juk kiekvienas pagyvenęs žmogus, jeigu jis ne girtuoklis, turi pasitaupęs laidotuvėms ar juodai dienai. Ir kaip dabar gali valstybė, gerovės valstybė, reikalauti santaupų, kad paskutinius pinigėlius atiduotume už šildymą“, – emocingai kalbėjo Egidija.
Pašnekovė sako gaunanti ne minimalią, o šiek tiek didesnę senatvės pensiją, žiemą išsivers be skolų, tačiau kyla klausimas, ką daryti tiems senjorams, kurių pajamos mažesnės, o laidotuvėms atidėta suma – banke.
„Turiu dviejų kambarių butą, sodą ir visada kompensaciją gaudavau. Mano turtas neviršija tos leistinos normos, tik santaupos viršija. Mano draugė į Dainavos seniūniją ėjo. Ten jos visai neprašė iš banko išrašo, tai man keista, kaip čia taip yra“, – klausimus kėlė kaunietė.
Pasak jos, pernai dviejų kambarių buto šildymas jai atsiėjo apie 50 eurų, be kompensacijos ši suma būtų siekusi apie 130 eurų.
Susiduria su piktnaudžiavimo atvejais
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidija Abeciūnienė LRT RADIJUI patvirtino, kad nuo rugsėjo 1 d. prieš skiriant kompensacijas už šildymą vertinamas turtas – kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos.
Gyventojai turi nurodyti, kokią pinigų sumą jie yra sukaupę. Anot pašnekovės, jeigu LRT GIRDI kalbinta senjorė santaupas laikytų namuose, pildant dokumentus jos būtų paprašyta turimą sumą įvardyti. „Spintelės nekrėsim, žinoma“, – kiek vėliau pridūrė ji.
„Priimdami prašymus pastaruoju metu susiduriame su problema, pastebimas žmonių piktnaudžiavimas. Jie susižino, kokios yra nustatytos ribos, ir nurodo mažiau lėšų“, – sakė E. Abeciūnienė.
Jos teigimu, dažnai dėl kompensacijos už šildymą besikreipiantys žmonės nurodo sukaupę ir po kelis tūkstančius eurų, nors ši parama skirta tik nepasiturintiems gyventojams.
Ministerija: vertinamos ne santaupos, o turto visuma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad skiriant kompensaciją vertinamos ne santaupos, o asmenų turimo turto visuma: nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas.
„Apskaičiuota viso asmens nuosavybės teise turimo turto vertė palyginama su turto vertės normatyvu, kuris yra nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Jeigu asmens nuosavybės teise turimo bendro turto vertė neviršija įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo, kompensacijos teikiamos bendra įstatyme nustatyta tvarka“, – teigiama komentare.
LRT GIRDI ministerija nurodė, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę išimtiniais atvejais, siekdama išvengti piktnaudžiavimo atvejų, neteikti kompensacijos asmenims, jeigu turimų piniginių lėšų dydis viršija įstatyme nustatytas ribas.
„Savivaldybės administracija turi užtikrinti piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisę į socialinę paramą. Tais atvejais, kai socialinė pašalpa ar kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia“, – nurodo SADM.
