Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.
Mobilizacijos ir pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos skyriaus vedėjas Arūnas Pudžemis interviu metu tv3.lt pabrėžė, kad mobilizacijos ar karo atveju gyventojų ir įmonių turtas jokiu būdu nėra tiesiog atimamas.
Jis atkreipė dėmesį, kad už turtą bet kokiu atveju savininkui bus atlyginta, tačiau tik karui pasibaigus. O ir prieštarauti turto paėmimui galimybės nėra – viskas įvyksta per keletą dienų.
A. Pudžemis papasakojo, koks turtas iš gyventojų ir įmonių gali būti paimamas tik laikinai, o kada – be galimybės grąžinti ir į ką atsižvelgiama jo ieškant.
Turtą paimti gali ne tik kariuomenė
Ar karo atveju gali būti konfiskuojamas, paimamas gyventojų turtas?
Karo metu turtas niekada nėra konfiskuojamas. Konfiskacija man asocijuojasi su atimamu turtu, kai už jį nėra kompensuojama.
O iš tikrųjų mobilizacija, o tuo labiau – karo padėtis, yra režimas, kai ne tik kariuomenė, bet ir visa valstybė turi gintis prieš agresorių. Ir atsitinka taip, kad kariuomenė ne visko gali būti įsigijusi, nes taikos metu nėra ekonomiška laikyti kažką, kas nėra naudojama.
Karo padėties įstatymas numato bet kurio turto laikiną paėmimą arba atlygintiną rekviziciją mobilizacijos ar karo metu, jeigu tas turtas yra reikalingas tiek valstybės gynybai, tiek ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, pavyzdžiui, gyventojų būtiniesiems poreikiams, ekonomikos infrastruktūros funkcionavimui, vidaus saugumui.
Kai tų funkcijų ir dalyvių yra daug, to turto gali reikėti ne tik kariuomenei, bet ir kitoms institucijoms, kurios turi užtikrinti vieną ar kitą gyvybiškai svarbią funkcijos sritį.
Paaiškinkite, kas yra laikinas turto paėmimas ir rekvizicija – kuo jie skiriasi?
