Valdžia jau nusprendė – sulauksime didesnių mokesčių
Lietuvos gyventojams – naujiena apie 2027 metų mokesčius. Valdančioji koalicija pasiekė susitarimą didinti kelių sričių apmokestinimą, o Vyriausybės vadovas jau įvardijo, kada pokyčiai galėtų įsigalioti. Valdžia tikisi papildomai surinkti iki 100 milijonų eurų per metus, tačiau lieka svarbus klausimas: ar nauji mokesčiai neatsilieps ir gyventojų išlaidoms?
Sprendimas po svarbaus koalicijos susitikimo
Valdančiosios koalicijos atstovai susirinko aptarti 2027 metų valstybės biudžeto.
Diskusijų centre atsidūrė du klausimai – kaip surinkti daugiau pajamų ir kaip sumažinti valstybės išlaidas.
Po posėdžio premjeras Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad koalicijos partneriai iš esmės sutaria dėl dviejų mokestinių krypčių.
Pirmoji – didesnis azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimas.
Antroji – vadinamojo cukraus mokesčio didinimas.
Šie pakeitimai dar nėra galutinai priimti. Jiems įgyvendinti reikės teisės aktų pakeitimų ir Seimo pritarimo.
Tačiau valdantieji jau įvardijo datą, nuo kurios nauji tarifai galėtų pradėti galioti.
Pokyčius numato nuo 2027 metų liepos
Premjero teigimu, koalicija sutaria, kad didesni mokesčiai galėtų įsigalioti 2027 metų liepos 1 dieną.
Tai reiškia, kad naujoji tvarka, jeigu būtų patvirtinta, kitais metais galiotų tik antrąjį pusmetį.
Dėl šios priežasties valdžia nesitiki jau 2027 metais surinkti visos planuojamos papildomų pajamų sumos.
M. Sinkevičius atsargiai prognozuoja, kad per visus metus papildomos mokestinės priemonės galėtų valstybės biudžetą papildyti maždaug 100 mln. eurų.
O 2027 metais, pakeitimams įsigaliojus nuo liepos, papildomos pajamos galėtų sudaryti apie 50 mln. eurų.
Kol kas neįvardyta, kokie tiksliai bus naujieji tarifai ir kiek papildomų pajamų tikimasi gauti iš kiekvienos srities.
Cukraus mokestis: ar parduotuvėse kainos kils?
Viena daugiausia klausimų keliančių naujovių – planuojamas didesnis vadinamasis cukraus mokestis.
Tokio apmokestinimo tikslas paprastai siejamas su saldintų gėrimų vartojimo mažinimu ir papildomomis biudžeto pajamomis.
Tačiau vartotojams svarbiausia, kaip mokestinės permainos galėtų paveikti galutines produktų kainas.
Jeigu papildoma mokestinė našta būtų perkelta pirkėjams, dalis apmokestinamų gėrimų galėtų brangti.
Vis dėlto kol kas negalima pasakyti, kiek konkrečiai pasikeistų kainos.
Tai priklausytų nuo būsimų tarifų, apmokestinimo taisyklių ir pačių gamintojų bei prekybininkų sprendimų.
Premjeras teigia, kad pasirinktos mokesčių sritys neturėtų reikšmingai paliesti eilinio vartotojo.
Tačiau galutinis poveikis gyventojų išlaidoms paaiškės tik paskelbus konkrečius pasiūlymus.
Dar vienas mokestis – kitai sričiai
Koalicija taip pat sutaria didinti azartinių lošimų ir loterijų sektoriaus apmokestinimą.
Šiuo atveju papildomą mokestinę naštą pirmiausia patirtų atitinkamas paslaugas teikiančios įmonės.
Kokie tiksliai tarifai būtų taikomi ir kaip keistųsi dabartinė sistema, dar nepaskelbta.
Todėl kol kas per anksti vertinti, kokį finansinį poveikį pakeitimai turėtų atskiroms bendrovėms.
Svarbu tai, kad koalicijos susitarimas dar nėra galutinis įstatymas.
Iki jo priėmimo mokestiniai pasiūlymai gali būti tikslinami.
Šeimoms – ir gera žinia
Tame pačiame koalicijos susitikime aptarti ne vien mokesčiai.
Premjeras pranešė ir apie susitarimą anksčiau padidinti vaiko priežiūros išmokas.
Pagal šiuo metu Seimui pateiktą „Sodros“ biudžeto projektą, šių išmokų didinimas buvo numatytas nuo 2028 metų.
Tačiau koalicijos partneriai sutarė siekti, kad pokyčiai įsigaliotų jau 2027 metų liepos 1 dieną.
Taip pat numatoma keisti maksimalios išmokos ribą – ją susieti su keturiais vidutiniais darbo užmokesčiais.
Tai būtų aktualu šeimoms, kurių apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos dabar ribojamos nustatytomis lubomis.
Vis dėlto tikslios sumos priklausys nuo galutinai patvirtintų taisyklių ir tuo metu taikomų darbo užmokesčio rodiklių.
Dėl kitų mokesčių susitarti nepavyko
Nors dėl dviejų mokestinių krypčių pasiektas politinis sutarimas, kiti pasiūlymai kol kas lieka neaiškūs.
Koalicija dar nesutarė dėl papildomo energetikos įmonių viršpelnių apmokestinimo.
Taip pat nepasiektas susitarimas dėl didesnių akcizų alkoholiui ir tabakui.
Tai reiškia, kad šie pakeitimai šiuo metu nėra patvirtinta bendros koalicijos pozicija.
Tačiau biudžeto svarstymas dar nesibaigė, todėl papildomos diskusijos neatmetamos.
Valdžia žada taupyti ir savo įstaigose
Premjeras pabrėžė, kad papildomų biudžeto pajamų bus siekiama ne vien didinant mokesčius.
Ministrams taip pat ketinama pavesti ieškoti būdų efektyviau naudoti valstybės lėšas.
Dėmesys būtų skiriamas ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų administravimui, darbuotojų išlaikymo sąnaudoms, informacinių technologijų ūkiui ir valstybės turtui.
M. Sinkevičius neatmetė galimybės, kad dėl to kai kuriose įstaigose gali būti pertvarkų ar struktūrinių pokyčių.
Tačiau konkrečios įstaigos, kurias tokie sprendimai paliestų, kol kas neįvardytos.
Kodėl prireikė papildomų milijonų?
2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytos 22,2 mlrd. eurų pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas.
Tuo metu išlaidos planuojamos gerokai didesnės – apie 27,9 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus deficitas, pagal dabartinį projektą, galėtų siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Premjeras nurodo siekiantis šį rodiklį sumažinti.
Todėl koalicija vienu metu svarsto papildomus mokesčius, išlaidų mažinimą ir kai kurių socialinių išmokų didinimą.
Didelę biudžeto išlaidų dalį taip pat sudarys krašto apsauga, kuriai 2027 metais numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų.
Svarbiausi sprendimai – dar prieš akis
Galutinė 2027 metų biudžeto versija dar nepatvirtinta.
Koalicijos partnerių sudaryta darbo grupė turės parengti bendrus pasiūlymus dėl papildomų pajamų ir išlaidų mažinimo.
Juos planuojama aptarti kitame koalicinės tarybos posėdyje lapkričio 11 dieną.
Vyriausybės vadovas tikisi, kad dėl patobulinto biudžeto pavyks susitarti ir Seimas jį priims gruodžio mėnesį.
Taigi aiškėja du svarbiausi dalykai: valdantieji sutaria dėl didesnių cukraus, azartinių lošimų ir loterijų mokesčių, o pokyčius norėtų įgyvendinti nuo 2027 metų liepos. Tačiau kiek tai realiai kainuos gyventojams, kol kas dar neaišku – konkretūs tarifai nepaskelbti.
Kaip manote, ar papildomų biudžeto pajamų pirmiausia reikėtų ieškoti didinant mokesčius, ar mažinant valstybės išlaidas?
