Kaunietė norėjo užsidirbti, bet pateko į sukčių pinkles: prarado net 77 tūkst. eurų – štai kaip ją apgavo!
Kaune užfiksuotas didžiulis sukčiavimo atvejis. 63 metų moteris, tikėdamasi uždirbti investuodama internetu, neteko net 77 010 eurų. Pinigai iš jos buvo išvilioti per fiktyvią investavimo platformą. Apgaulė tęsėsi daugiau nei mėnesį, o tik supratusi, kas nutiko, kaunietė kreipėsi į policiją.
Viskas prasidėjo nuo investavimo internetu
Į Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą kreipėsi 1963 metais gimusi moteris.
Ji pareigūnams papasakojo, kad naudojosi internetine investavimo platforma.
Moteris tikėjosi uždirbti, tačiau paaiškėjo, kad platforma buvo fiktyvi.
Per šį laikotarpį nenustatyti asmenys apgaulės būdu iš jos išviliojo 77 010 eurų.
Visa tai vyko moteriai būnant savo namuose Kaune.
Policija kol kas neatskleidžia, kaip tiksliai sukčiai įtikino nukentėjusiąją pervesti tokią didelę pinigų sumą ir kiek atskirų mokėjimų buvo atlikta.
Taip pat neskelbiama, ar moteriai buvo žadamas konkretus pelnas.
Sukčiai naudojasi žmonių noru uždirbti
Fiktyvios investavimo platformos – viena iš sukčiavimo formų, kai žmonėms sudaromas įspūdis, kad jie investuoja į tikras finansų rinkas.
Tokiose svetainėse gali būti rodomi tariami investicijų rezultatai, augantis sąskaitos likutis ar profesionaliai atrodantys grafikai.
Tačiau ekrane matomi skaičiai nebūtinai reiškia, kad pinigai iš tiesų investuojami.
Kartais sukčiai palaiko nuolatinį ryšį su nukentėjusiaisiais ir ragina juos pervesti papildomų lėšų.
Kai žmogus nusprendžia atsiimti pinigus, gali atsirasti netikėtų kliūčių.
Pavyzdžiui, reikalaujama sumokėti tariamus mokesčius arba atlikti papildomus pavedimus.
Tai bendri investicinio sukčiavimo požymiai – policija nėra patvirtinusi, kad visi šie būdai buvo panaudoti būtent Kauno gyventojos atveju.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Gavę moters pareiškimą, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už didelės vertės sukčiavimą.
Tyrėjai sieks nustatyti, kas valdė fiktyvią investavimo platformą ir kur nukeliavo moters pinigai.
Kol kas nepranešama apie sulaikytus įtariamuosius ar atgautas lėšas.
Tokiose bylose pinigų susigrąžinimas gali būti sudėtingas, ypač jeigu jie greitai pervedami per kelias sąskaitas arba patenka į užsienį.
Kaip atpažinti pavojingą pasiūlymą?
Finansinių sukčių pasiūlymai dažnai atrodo itin patraukliai.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti pažadus greitai ir be rizikos uždirbti dideles sumas.
Prieš pervedant pinigus svarbu patikrinti, ar investavimo paslaugų teikėjas turi reikiamą licenciją ir yra prižiūrimas atsakingų institucijų.
Lietuvoje informaciją apie finansų rinkos dalyvius galima pasitikrinti Lietuvos banko interneto svetainėje.
Taip pat nereikėtų nepažįstamiems asmenims atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar leisti nuotoliniu būdu valdyti savo įrenginių.
Jeigu kyla įtarimų, kad pinigai jau pateko sukčiams, būtina kuo greičiau susisiekti su banku ir policija.
Viena klaida gali kainuoti viso gyvenimo santaupas
Kaunietės istorija parodo, kokių didelių finansinių nuostolių gali sukelti internetinis sukčiavimas.
Daugiau nei 77 tūkst. eurų – suma, kuriai sukaupti daugeliui žmonių prireiktų ne vienų metų.
Šiuo metu svarbiausias klausimas – ar pareigūnams pavyks nustatyti sukčius ir susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų.
Tyrimas tęsiamas, o gyventojai raginami išlikti budrūs ir nepasitikėti nepatikrintais investavimo pasiūlymais.Nuotraukos iliustracinės. Informacija apie įvykį – pagal paskelbtą policijos pranešimą.
