Sulaukus tokio amžiaus gali tekti perlaikyti vairavimo egzaminą: vien sveikatos patikros gali nepakakti

Lietuvos keliais kasdien važinėja tūkstančiai vairuotojų. Tarp jų – ne tik jauni žmonės, bet ir 70, 80 ar net 90 metų perkopę senjorai. Vyresni vairuotojai dažnai turi sukaupę didelę patirtį, tačiau kyla klausimų, ar jos visada pakanka saugiai dalyvauti eisme.

Šiuo metu Lietuvoje vyresnio amžiaus vairuotojai privalo dažniau tikrintis sveikatą. Tačiau jų Kelių eismo taisyklių (KET) žinios papildomai netikrinamos, nors per daugelį metų taisyklės gali būti gerokai pasikeitusios.

Todėl kyla klausimas, ar siekiant didesnio saugumo keliuose reikėtų vertinti ne tik vairuotojų sveikatą, bet ir jų žinias.

Vyresnių vairuotojų Lietuvoje daugėja

„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje teisę vairuoti turi apie 21 tūkst. žmonių, kuriems yra 80 metų ar daugiau.

Tai sudaro 1,42 proc. visų asmenų, turinčių teisę vairuoti. Tuo metu 90 metų ir vyresnių vairuotojų yra kiek daugiau nei 700.

„Mokytis vairuoti niekada nevėlu, ir tai rodo ne tik statistika. Per praėjusius metus „Regitra“ priėmė 144 465 praktikos egzaminus. 2024 m. vyriausias B kategorijos egzaminą išlaikęs žmogus buvo 85 metų, o vyriausias A kategorijos egzaminą išlaikęs žmogus buvo 71 metų“, – nurodė K. Judeikė.

Ar pakanka tikrinti tik sveikatą?

Susisiekimo ministerija nurodė, kad šiuo metu nemato pagrindo svarstyti papildomo vairavimo žinių patikrinimo vyresnio amžiaus žmonėms. Anot ministerijos, svarbiausias kriterijus vertinant senjorų galimybes dalyvauti eisme yra objektyviai įvertinta sveikatos būklė.

„Nėra duomenų, kad tam tikra amžiaus grupė būtų žymiai mažiau kompetentinga nei kiti vairuotojai dėl žinių stokos – periodinė medicininė patikra jau leidžia laiku reaguoti į galimus gebėjimų pokyčius.

Bet kokios papildomos priemonės gali būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių gerąją praktiką. Visgi, pasitaikantys skaudūs įvykiai keliuose rodo, kad šis klausimas yra atviras ir diskusijos neturėtų būti uždarytos“, – įvardijo ministerijos atstovai.

Jie pridūrė, kad sprendimas apriboti vyresnių gyventojų teisę vairuoti galėtų būti priimtas tik remiantis objektyviais duomenimis.

„Šiuo metu tokių duomenų neturime. Vertinant vairuotojų gebėjimą valdyti atitinkamos kategorijos transporto priemones, pagrindiniu kriterijumi išlieka jų sveikatos būklė. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir periodiškumu, vairuotojų sveikatos būklė yra objektyviai įvertinama“, – pabrėžė jie.

„Regitros“ atstovė spaudai taip pat pritarė šiai pozicijai. Pasak jos, vertinti reikėtų ne žmogaus amžių, o sveikatos būklę.

„Geras regėjimas ir greita reakcija būtini kiekvienam vairuotojui, tačiau jie nebūtinai priklauso nuo metų, todėl vertinti reikia ne amžių, o sveikatos būklę. Visiems vairuotojams taikomos vienodos sąlygos laikyti egzaminus ir turėti teisę vairuoti.

Vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik keičiant vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojai iki 65 metų sveikatą turi pasitikrinti kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų – kas penkerius metus, o 80 metų ir vyresni – kas dvejus metus. Taigi, kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau jo sveikata yra tikrinama. Po vizito pas gydytoją nieko daugiau daryti nereikia: „Regitra“ pažymos duomenis gauna automatiškai“, – komentavo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad „Regitra“ skatina žmones vairuoti kuo ilgiau, jeigu jų sveikata tai leidžia.

„Galimybė savarankiškai nuvykti pas gydytoją, į parduotuvę ar aplankyti artimuosius padeda išlikti aktyviems ir bendrauti su kitais. Tad pasirengusių ir sveikų vyresnių vairuotojų atstumti nereikėtų. Jiems verta padėti jaustis užtikrintai kelyje“, – paaiškino K. Judeikė.

Ar daugiau problemų keliuose sukelia jauni vairuotojai?

Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigė, kad statistika nerodo, jog vyresnio amžiaus vairuotojai sukeltų didžiąją dalį eismo įvykių. Daugiausia jų sukelia jaunesnių ir vidutinio amžiaus grupių vairuotojai.

„Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 m. 65 metų ir vyresni automobilių vairuotojai sukėlė 311 įskaitinių eismo įvykių, arba apie 11 proc. visų per metus registruotų įskaitinių eismo įvykių“, – pridūrė policijos atstovė.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad vien eismo įvykių skaičius neparodo, kurios amžiaus grupės vairuotojai dažniau pažeidžia KET.

„Norint objektyviai įvertinti skirtingų amžiaus grupių vairuotojų elgesį, reikėtų atsižvelgti į jų skaičių, vairavimo intensyvumą, nuvažiuojamą atstumą ir konkrečių pažeidimų pobūdį. Todėl vien vairuotojo amžius negali būti laikomas jo gebėjimo saugiai vairuoti ar polinkio pažeisti KET rodikliu“, – komentavo pašnekovė.

Pasak jos, policija neturi pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai pažeidžia KET dėl to, kad nežino taisyklių pakeitimų.

Svarbu nuolat informuoti vairuotojus apie KET pakeitimus

Policijos atstovė paaiškino, kad svarstant privalomą periodinį vairavimo egzaminų perlaikymą vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia reikėtų remtis objektyviais eismo saugumo duomenimis ir moksliniais tyrimais, o ne vien vairuotojo amžiumi.

„Pažymėtina, kad vairavimo gebėjimai ir asmens sveikatos būklė yra individualūs. Vieni vyresnio amžiaus asmenys gali išlaikyti gerus vairavimo įgūdžius ir gebėjimą saugiai dalyvauti eisme, o tam tikrų sveikatos ar vairavimo gebėjimų problemų gali turėti ir gerokai jaunesni vairuotojai.

Policijos veiklos požiūriu svarbiausia, kad kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turėtų galiojančią teisę vairuoti, būtų tinkamos sveikatos būklės, gebėtų saugiai valdyti transporto priemonę ir laikytųsi Kelių eismo taisyklių“, – aiškino ji.

Susisiekimo ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, kad visi vairuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus, turi būti pasirengę saugiai dalyvauti eisme. Todėl svarbūs ne tik periodiniai sveikatos patikrinimai, bet ir visuomenės informavimo kampanijos.

„Sutikime, kad siekiant objektyviai įvertinti vairuotojų sveikatos būklę (visų amžiaus grupių vairuotojams), reikalingi nuoseklūs ir periodiškai atliekami sveikatos patikrinimai, kurie leidžia laiku identifikuoti fizinius ir psichinius gebėjimus, būtinus saugiam eismui. Taip pat svarbu nuolat vykdyti visuomenės informavimo kampanijas apie eismo kultūrą ir saugaus vairavimo principus, skatinti vairuotojus patiems atnaujinti žinias apie Kelių eismo taisykles“, – paaiškino jie.

J. Liutkienė nurodė, kad siekiant užtikrinti visų amžiaus grupių vairuotojų saugumą, reikėtų taikyti įvairias prevencines ir švietimo priemones, orientuotas į konkrečias eismo problemas.

„Viena iš tokių priemonių – nuoseklus vairuotojų informavimas apie Kelių eismo taisyklių pakeitimus. Tikslinga skatinti vairuotojus reguliariai atnaujinti teorines žinias, sudaryti galimybes savanoriškai pasitikrinti KET žinias, o prireikus – atnaujinti praktinio vairavimo įgūdžius.

Vyresnio amžiaus vairuotojams galėtų būti ypač naudingi specializuoti savanoriški mokymai, kuriuose būtų aptariami KET pakeitimai, sudėtingos eismo situacijos, saugus važiavimas sankryžose, žiedinėse sankryžose, taip pat šiuolaikinėse transporto priemonėse įdiegtų vairuotojo pagalbos sistemų naudojimas“, – pridūrė pašnekovė.