Lietuvoje – nerimą keliantis perspėjimas: žmonės skursta net turėdami darbą
Kasdien eina į darbą, gauna atlyginimą, tačiau mėnesio pabaigoje vis tiek pritrūksta pinigų būtiniausioms išlaidoms. Tokia realybė Lietuvoje paliečia vis daugiau gyventojų. Naujausi oficialūs duomenys atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: skurdo riziką patiria daugiau nei penktadalis šalies gyventojų, o tarp jų yra ir dirbančių žmonių. Specialistai įspėja, kad vien darbo vietos nebeužtenka finansiniam saugumui užtikrinti.
Dirba, tačiau iš atlyginimo pragyventi vis sunkiau
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie problemą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksali – žmogus turi darbą, tačiau vis tiek susiduria su skurdu.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus kai kurių visuomenės grupių finansinė padėtis pablogėjo.
Ypač sudėtinga situacija išlieka tarp senjorų, negalią turinčių žmonių, vienišų asmenų ir bedarbių.
Tačiau specialistams nerimą kelia dar viena tendencija – daugėja dirbančių žmonių, kurių pajamos nesiekia skurdo rizikos ribos.
Tai reiškia, kad net nuolatinis darbas ne visada garantuoja pakankamas pajamas kasdieniams poreikiams.
Mažas atlyginimas, nepilnas darbo krūvis, išlaikomi šeimos nariai ir didelės būsto išlaidos gali lemti, kad dirbantis žmogus vis tiek patiria finansinių sunkumų.
Paskelbti skaičiai nustebino: skurdo riziką patiria 653 tūkstančiai žmonių
Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, 2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,6 procento.
Tai 1,1 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais.
Skurdo rizikos lygis
22,6 %
2025 m. Lietuvoje
Gyventojų skaičius
653 tūkst.
Žemiau skurdo rizikos ribos
Tai reiškia, kad maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo mažesnes pajamas už statistinę skurdo rizikos ribą.
Dar vienas svarbus skaičius – 8,4 procento.
Būtent tokia dalis dirbančių šalies gyventojų 2025 metais gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis padidėjo 0,1 procentinio punkto.
Nors pokytis per vienus metus atrodo nedidelis, ilgesnio laikotarpio tendencijos kelia susirūpinimą.
Svarbu pažymėti, kad 2025 metų skurdo rodikliai apskaičiuoti pagal 2024 metais gyventojų gautas pajamas. Tai nėra tiesioginis 2026 metų spalio mėnesio pajamų vertinimas.
Vienas skaičius atskleidžia, kiek pajamų reikia, kad žmogus neatsidurtų už skurdo ribos
2025 metais Lietuvoje nustatyta skurdo rizikos riba siekė 699 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimai ši riba sudarė 1 468 eurus per mėnesį.
Tačiau čia svarbu suprasti vieną aplinkybę.
Skurdo rizikos riba nėra suma, kurios pakanka patogiam ar oriam gyvenimui.
Tai statistinis rodiklis, apskaičiuojamas pagal šalies gyventojų pajamų pasiskirstymą.
Todėl žmogus, kurio pajamos šiek tiek viršija šią ribą, taip pat gali susidurti su dideliais finansiniais sunkumais.
Ypač jei tenka mokėti už būsto nuomą, paskolą, vaistus ar išlaikyti šeimos narius.
Be to, skurdo rizikos riba per metus padidėjo 13,5 procento.
Tai rodo, kad didėjant gyventojų pajamoms kyla ir statistinė riba, pagal kurią vertinama skurdo rizika.
Kodėl net ir atlyginimo kartais nepakanka?

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dirbančiųjų skurdas nėra vien mažo atlyginimo problema.
Didelę reikšmę turi ir darbo sąlygos.
Pavyzdžiui, ne visą darbo dieną dirbantis žmogus gali gauti mažesnes mėnesio pajamas net tada, kai jo valandinis atlygis nėra itin mažas.
Pajamų nepastovumas taip pat kelia sunkumų savarankiškai dirbantiems žmonėms ir tiems, kurių uždarbis priklauso nuo užsakymų skaičiaus.
Kauno technologijos universiteto ekonomistė Daiva Laskienė yra atkreipusi dėmesį į nestandartinių darbo formų plėtrą.
Jos vertinimu, laikinas, projektinis ar per skaitmenines platformas organizuojamas darbas gali didinti finansinį nesaugumą.
Dar viena svarbi aplinkybė – namų ūkio sudėtis.
Tas pats atlyginimas vienam gyvenančiam žmogui ir šeimai, kurioje yra keli išlaikomi asmenys, gali reikšti visiškai skirtingas gyvenimo sąlygas.
Todėl skurdo rizika priklauso ne tik nuo gaunamo atlyginimo dydžio, bet ir nuo bendrų šeimos pajamų bei poreikių.
Senjorų padėtis dar sudėtingesnė: beveik keturi iš dešimties patiria skurdo riziką
Naujausi duomenys atskleidžia itin sudėtingą vyresnio amžiaus žmonių padėtį.
2025 metais 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis siekė 39,2 procento.
Tai 2,3 procentinio punkto daugiau nei metais anksčiau.
Tarp senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis siekė net 43,3 procento.
Šie rodikliai gerokai viršija bendrą šalies vidurkį.
Viena svarbiausių priežasčių – santykis tarp pensijų dydžio ir bendro gyventojų pajamų lygio.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekė 596,70 euro ir buvo mažesnė už vėliau apskaičiuotą 699 eurų skurdo rizikos ribą.
Tačiau skurdo rizikos rodiklis nereiškia, kad visi šie gyventojai negali patenkinti būtiniausių poreikių.
Skurdo rizika ir absoliutus skurdas yra skirtingi statistiniai rodikliai.
Vis dėlto didelė skurdo riziką patiriančių senjorų dalis rodo rimtą pajamų nelygybės problemą.
Kaime padėtis dar labiau neramina
Skurdo rizika Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
2025 metais miestuose ji siekė 17,7 procento.
Tuo metu kaimo vietovėse – net 33,4 procento.
Tai reiškia, kad kaimo gyventojai beveik dvigubai dažniau susidūrė su skurdo rizika nei miestų gyventojai.
Skurdo rizikos lygis pagal gyvenamąją vietą
Lietuva, 2025 m., procentais
Ypač neramina tai, kad per metus skurdo rizikos lygis kaime padidėjo keturiais procentiniais punktais.
Šį skirtumą gali lemti mažesnės darbo galimybės, pajamų struktūra, gyventojų amžius ir kitos socialinės bei ekonominės aplinkybės.
Nors kai kurios gyvenimo išlaidos kaime gali būti mažesnės, gyventojams dažnai tenka daugiau išleisti transportui ir susidurti su ribotesniu paslaugų prieinamumu.
Dar viena grėsmė: daugėja žmonių, kuriems neužtenka net būtiniausioms reikmėms
Oficialūs duomenys rodo, kad didėja ne tik skurdo rizika, bet ir absoliutus skurdas.
2025 metais absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje siekė 7 procentus.
Tai 1,2 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais.
Absoliučiame skurde gyveno apie 202 tūkstančiai žmonių.
Vienam gyvenančiam asmeniui nustatyta absoliutaus skurdo riba siekė 446 eurus per mėnesį.
Tarp dirbančių gyventojų absoliutaus skurdo lygis sudarė 3,1 procento.
Tai reiškia, kad dalis dirbančiųjų turėjo itin mažas pajamas, vertinant pagal minimaliems vartojimo poreikiams nustatytą ribą.
Absoliutaus skurdo didėjimas kelia papildomą susirūpinimą, nes šis rodiklis tiesiogiai siejamas su minimaliems poreikiams reikalingomis pajamomis.
Specialistai įspėja: problema neišsispręs vien didinant atlyginimus
Nors didesni atlyginimai gali padėti mažinti dirbančiųjų skurdą, vien jų augimo ne visada pakanka.
Svarbu, kad žmonės turėtų galimybę dirbti pakankamą darbo valandų skaičių, gauti stabilias pajamas ir naudotis būtinomis paslaugomis.
Skurdo mažinimui taip pat reikšminga socialinė parama, pagalba šeimoms, būsto išlaidų kompensavimas ir galimybės įgyti geriau apmokamam darbui reikalingų įgūdžių.
Ypač svarbu užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Tačiau skirtingoms gyventojų grupėms būtinos nevienodos priemonės.
Dirbančiai šeimai su vaikais gali būti aktualios būsto išlaidos ir vaikų priežiūros paslaugos.
Vienišam senjorui – pensijos dydis, sveikatos priežiūros prieinamumas ir išlaidos būtiniausiems poreikiams.
Todėl specialistai ragina skurdo problemą vertinti plačiau, o ne vien pagal darbo užmokesčio statistiką.
Lietuvai siunčiamas perspėjimas, kurio ignoruoti nebegalima
Naujausi skurdo rodikliai atskleidžia prieštaringą Lietuvos ekonominę situaciją.
Nors dalies gyventojų pajamos didėja, reikšminga visuomenės dalis ir toliau patiria finansinį nesaugumą.
2025 metais skurdo riziką patyrė apie 653 tūkstančiai šalies gyventojų.
Tarp jų – ir žmonės, kurie kiekvieną dieną eina į darbą.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad darbas, ilgą laiką laikytas pagrindiniu keliu iš skurdo, ne visiems užtikrina pakankamas pajamas.
Tai problema, kurios pasekmes jaučia ne tik mažai uždirbantys žmonės, bet ir jų šeimos.
Ekspertų perspėjimas aiškus: siekiant mažinti skurdą, svarbu ne tik kurti darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad dirbantys žmonės galėtų iš savo pajamų patenkinti būtiniausius poreikius.
O kol kas oficiali statistika rodo, kad šio tikslo Lietuva dar nėra pasiekusi.