Tai, ką pasakė finansų ministras, pribloškė gyventojus
Finansų ministras Taurimas Valys, pristatydamas 2027 metų valstybės biudžeto projektą, įvardijo skaičius, kurie palies daugelį gyventojų: siūloma didinti pensijas, minimaliąją mėnesinę algą ir dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tačiau kartu numatomas ir didelis valdžios sektoriaus deficitas bei auganti valstybės skola.
Todėl žinia iš ministro kalbos nėra vien apie tai, kas kitąmet galėtų gauti didesnes pajamas. Ji taip pat kelia klausimą, kiek kainuos planuojami sprendimai ir kokią finansinę naštą valstybė prisiims ateityje.
Svarbu pabrėžti: tai yra 2027 metų biudžeto projektas. Galutinį sprendimą dar turi priimti Seimas, todėl dalis sumų ir priemonių svarstymo metu gali keistis.
Didesnės pensijos ir MMA – kas numatyta projekte?
Pagal pateiktą projektą, vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti maždaug 78 eurais ir pasiekti apie 825 eurus. Būtinąjį stažą turinčių žmonių vidutinė pensija galėtų padidėti apie 88 eurais – iki maždaug 895 eurų.
Tai reikšmingas pokytis pensininkams, tačiau kiekvieno žmogaus gaunama suma priklausys nuo jo darbo stažo, įgytų pensijos apskaitos vienetų ir kitų skaičiavimo aplinkybių. Todėl nurodyti vidurkiai nereiškia, kad kiekvieno pensininko išmoka padidės vienodai.
Biudžeto projekte taip pat siūloma minimaliąją mėnesinę algą didinti nuo 1 153 iki 1 245 eurų. Tai būtų 8 proc. augimas. Didėjant MMA, daugiau pajamų gautų žmonės, kuriems mokamas minimalus atlyginimas, tačiau galutinis poveikis priklausytų ir nuo mokesčių bei konkrečios darbo situacijos.
Kartu planuojama didinti dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Projekte numatyta papildomų lėšų mokytojams, mokslo darbuotojams, treneriams, statutiniams pareigūnams, kultūros ir meno darbuotojams bei kitoms grupėms. Šie skaičiai taip pat yra planuojami vidurkiai – konkretus atlyginimo pokytis gali skirtis pagal pareigas ir darbo užmokestį.
Gynybai numatoma skirti 5 proc. BVP
Viena svarbiausių biudžeto projekto dalių – krašto apsauga. 2027 metais gynybai kartu su Gynybos fondu numatoma skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Šios lėšos būtų skirtos kariuomenės pajėgumams stiprinti, ginkluotei įsigyti ir infrastruktūrai kurti. Pasak finansų ministro, poreikis investuoti į saugumą yra neatidėliotinas, todėl dalį išlaidų planuojama finansuoti skolintomis lėšomis.
Tai ir yra viena priežasčių, kodėl biudžeto projektas sulaukia daug dėmesio. Didesnis finansavimas gynybai reiškia, kad valstybė galėtų greičiau įgyvendinti saugumo planus, tačiau kartu tenka apsispręsti, kaip finansuoti tokio masto išlaidas ir kokį poveikį jos turės valstybės finansams.
Nerimą kelia deficitas ir valstybės skola
Pagal dabartinį projektą, 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas galėtų siekti 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – apie 48,2 proc. BVP. Tolimesniais metais skola, kaip prognozuojama, dar augtų.
Tai nereiškia, kad gyventojams kitais metais automatiškai padidės konkretus mokestis ar sumažės išmoka. Tačiau didesnis deficitas rodo, kad valstybės planuojamos išlaidos viršytų pajamas, o skirtumą reikėtų padengti skolinantis ar ieškant kitų finansavimo šaltinių.
Skolinimasis pats savaime nėra neįprastas valstybės finansų valdymo įrankis. Klausimas – kam pinigai naudojami, kokią naudą jie sukurs ir ar valstybė ateityje pajėgs aptarnauti skolą neatsisakydama kitų svarbių paslaugų bei įsipareigojimų.
Būtent šį balansą ir turės vertinti Seimas: kaip sustiprinti šalies gynybą, didinti gyventojų pajamas ir kartu išlaikyti viešuosius finansus valdomus.
Daugiau pajamų, bet ar jos spės paskui kainas?
Ministras pristatė biudžeto projektą kaip siekį užtikrinti, kad gyventojų pajamos augtų sparčiau už kainas. Tačiau žmonėms svarbiausia bus ne vien procentai ar valstybės dokumentuose nurodytos sumos, o tai, kiek realiai liks pinigų po būtinųjų išlaidų.
Jeigu didėja atlyginimas ar pensija, bet kartu brangsta būstas, maistas, energija ir paslaugos, gyventojo perkamoji galia gali padidėti mažiau, nei leidžia manyti nominalus augimas. Todėl vertinant biudžeto planus svarbu žiūrėti ne tik į paskelbtas išmokas, bet ir į prognozuojamą kainų pokytį.
Taip pat svarbu, kad siūlomi didinimai dar nėra visiems automatiškai garantuoti. Kol biudžetas nepatvirtintas, galutinės sumos gali keistis, o įgyvendinimo detalės priklausys nuo priimtų teisės aktų.
Gyventojams svarbiausia – stebėti galutinį sprendimą
Finansų ministro paskelbti skaičiai iš pirmo žvilgsnio apima ir gerų naujienų, ir sudėtingų klausimų. Pensijų, MMA ir dalies atlyginimų didinimas galėtų pagerinti kai kurių gyventojų finansinę padėtį. Kita vertus, didelės gynybos išlaidos, deficitas ir auganti skola verčia klausti, kaip šie sprendimai bus finansuojami ilgesniu laikotarpiu.
Todėl dabar svarbiausia ne daryti išvadą, kad visi pokyčiai jau nuspręsti, o sekti biudžeto svarstymą. Seimo nariai dar gali teikti siūlymus, keisti prioritetus ir koreguoti atskiras projekto dalis.
Gyventojams verta atkreipti dėmesį į tris dalykus: kokios išmokos ir atlyginimai bus patvirtinti galutinai, kaip bus finansuojamos papildomos išlaidos ir kokia bus valstybės skolos dinamika. Tik priėmus biudžetą paaiškės, kurie ministro pristatyti skaičiai taps realiais sprendimais, o kurie liks projekto dalimi.
